Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 3. Part 16

Buvo sunku blaiviai mastyti. Kūnas neklausė.

- Haz... – tariau užsimerkusi, kai jo veidas sustojo per pora cm nuo manojo.

- Mm?

- Tu supranti, kad naudojiesi neblaivia ir kvaila mergina?

- Aš pats esu girtas, taigi manau tai yra pateisinama... – vis dar buvau užsimerkusi ir klausiau jo prikimusio balso. Tai mane be proto sujaudino. Ilgėjausi jo. Jaučiau, jog jis žiūri į mano lūpas, bet nebuvau tuom tikra. Atsimerkti bijojau, nes žinojau, kad neatsilaikysiu.

- Girtų žmonių veiksmai niekuomet nebūna pateisinami.

- Kaip ir tavo su Niall per vakarėlį? – sustingau. Harry žino apie mane ir Niall??

- Apie ką tu?? – paklausiau stengdamasi išlikti rami.

- Gi nuotraukose jūs bučiavotės. – pajutau palengvėjimą. Jis visko nežino.

- Nesibučiavom. Gal ir buvom netoli to, bet aš to nedariau dėl Lou, ir dėl to, nes nenorėjau gadinti draugystės su Niall.

- Bet dabar tu nebe su Louis... O Niall nesužinos. Nieks nesužinos. Tai bus tik tarp mūsų. – šie žodžiai man priminė Niall žodžius per vakarėlį... Jie ir dabar skambėjo mano galvoje... Norėjau atsistoti, bet Harry stipriai prirėmė mane prie sofos. – atleisk, bet šį kart tavęs nebepaleisiu. – po tų žodžių jo lūpos prisiglaudė prie manųjų. Jis bandė mane palaužti, išpešti atsakomąjį bučinį. Bandžiau jį stumti, bet tik suvokiau kokia silpna esu. Galų gale panėriau savo pirštus į jo garbanas. Harry pergalingai nusišypsojo man į lūpas. Jo burnoje jutau alkoholio skonį. Neatsitraukdami vienas nuo kito pakeitėme pozą, nes man buvo labai nepatogu gulėti. Dabar jau buvau priešais jį, sėdėjau apkabinus jį kojomis. Delnais suėmiau jo veidą. Harry nusiėmė savo maikę, atsikratė ir manosios. Glostydamas mano nuogą nugarą sustojo ties liemenėlės užsegimu. Negalvojau ką darau, visiškai. Atsegiau jo kelnias, jis nuėmė mano sijoną. Beveik nuogi glaudėmės vienas prie kito. Protas ir širdis klykė stoti, bet kūnas neklausė. Jis norėjo daugiau. Harry ranka atsidūrė ant mano tarpkojo ir aš nesusilaikiau.

- Louis... – sudejavau. Harry sustojo, aš atsimerkus keistai pažvelgiau į jį. Jis suraukęs antakius žvelgė į mane, o aš bandžiau suvokti, ką padariau ne taip, jei jis sustojo.

- Tu tai darydama galvoji apie jį? – tarė jis, vis dar apkabinęs mane.

- Ką turi omenyje? – paklausiau žvelgdama į jo žalias akis.

- Gi pati ištarei jo vardą... Tiksliau sakant dejavai jį sakydama. – sustingau, bet nieko neatsakiau. – Tu įsivaizduoji, jog dabar mano vietoje yra Lou... – Hazza liūdnai šyptelėjo.
- Ne-e.. - atsidusau - netyčia išsprūdo, At..leisk. – tik tiek sugebėjau pasakyti.

- Supratau... – Harry vis dar šypsojosi. Nejaugi jis nepyksta?

- Nepyksti?

- Lisut, juk visad žinojau, kad Louis myli labiau nei bet ką kitą. Galvojau, kad galiu pakeisti tavo jausmus, bet klydau. – mes vis dar pusnuogiai glaudėmės vienas prie kito, bet nepatogumo nejautėm. Man buvo gera.

- Manau, jau per vėlu... Aš jį paleidau. – tariau su ryškiai juntamu skausmu balse.

- Nejaugi manai, jog jis tave pamiršo? – Harry atrodė nustebęs.

- Praėjo ištisas mėnesis. Keli mėnesiai prieš tai, buvo vien tik barniai. Juk meilė dėl tokių dalykų ir dingsta...

- Mieloji... Jis naktimis dėl tavęs nemiega... Ištisas dienas drybso ant sofos prieš kompiuterio ekraną su alaus skardine rankoje ir žiūri jūsų nuotraukas. Na, iš dalies mes su Niall darome tą patį, tiesiog aš vienintelis pasiryžau ir toliau trukdyti tau gyventi.

- Harry... Ką šis mūsų pokalbis gali reikšti? – jis prispaudė savo minkštas, šiltas lūpas man prie kaktos. Manau, jis tiesiog nenorėjo, kad matyčiau jo akis.

- Aš visąlaik tave mylėsiu. Kaip nepažįstamąją, kaip fanę, kaip draugę, kaip sesę, kaip merginą. Juk žinai tai?

- Taip... – jis vis dar laikė savo lūpas man prie kaktos. Apžiūrinėjau tattoo jam ant krūtinės.

- Tu irgi mane mylėsi?

- Kvailas klausimas, į kurį abu žinome atsakymą. Žinoma, jog mylėsiu Haz.

- Aš išsikovojau tavo meilę sau, bet niekad nenugalėsiu Louis. Tokia yra tiesa.

- Nuo šiol viskas bus kitaip?

- Viskas bus geriau. Nei vienam iš mūsų nėra geriau, kai būname atskirai. Ir viskas per mano kvailus principus gauti tai ko noriu.

- Per MŪSŲ kvailus principus Haz.

- Taip. – jo balsas pradėjo virpėti. Patraukiau kaktą nuo jo lūpų ir pažvelgiau į jį. Jo akys buvo paraudusios. Priglaudžiau savo lūpas prie jo. Dabar tai dariau ramia sąžine ir galva. Keli paprasti bučkiai.

- Myliu tave. – tariau, prisiglaudusi prie jo krūtinės.
- Pagaliau išgirdau šiuos žodžius iš Tavęs... - jis stipriai mane apkabino. Taip, aš pagaliau tai pripažinau...
- Aš tikrai Tave myliu, Haz...- pakartojau.

- Aš tave labiau. Tik gaila, jog tai nieko nekeičia.

- Manau, reikės apie tai pakalbėti blaiviu protu. – tariau.

- Taip. – Harry atsitraukė.

- Pasilik. – paprašiau. Bijojau likti viena. Hazza pasisuko į mane.

- Tikrai to nori?

- Prašau... – paplekšnojau ant lovos šalia savęs.

- Niekad nenustosi manęs gundyti... – Harry grįžo prie manęs ir apkabino. Giliai savyje jaučiau, jog taip lengvai viskas baigtis negali. Pradėjau juoktis. Harry pažiūrėjo į mane kreivu žvilgsniu.

- Harry Edward Styles guli beveik nuogas šalia manęs. Paauglystėje apie tai kiekvieną naktį fantazuodavau. – paaiškinau vis dar juokdamasi. Harry išsišiepė.

- Na, dabar tai realybė ir noriu paklausti, koks jausmas?

- Šilta, minkšta, gundo, kvepia...

- Gundo? – Hazza pakėlė antakius.

- Um... - nežinojau ką atsakyti, gėdijausi. Harry pažvelgė man į akis.

- Ar galim tai padaryti dar kartą? - suraukiau antakius. Be proto norėjau Harrio.

- Aš nežinau... - atsakiau, nors buvau stipriai susijaudinusi.

-Prašau.. galbūt tai paskutinis kartas, kai galiu tave turėti tokią savo rankose... - nenorėjau su juo kovoti ir tiesiog įsisiurbiau į jo lūpas. Harry atsiduso.

- Džiaugiuos, kad viskas susitvarkė. – tariau pati tuom vis dar netikėdama.

- Louis džiaugsis dar labiau.

- Jei jis išvis norės mane susigrąžinti...

- Ššš, negalvok blogai. Neleidžiu.

- O kas bus, jeigu galvosiu? – paklausiau pažvelgusi į jį.

- Išprievartausiu. – Harry nustatė rimtą veido išraišką. Nusijuokiau. – Netiki?

- Nee...

- Pati pagalvok. Mes abu, vienam kambarį, toj pačioj lovoj, beveik nuogi ir susiglaudę...

- Nieko rimto... – Haz padėjo savo ranką man ant kojos.

- Tikrai?

- Ahaa... – ji slinko aukščiau, link ten kur jai tikrai nevieta. Jaučiau, kad pradedu jaudintis, nuraudau.

- Kažkas susijaudino? – Harry išsišiepė.

- Baigiaam.- tariau delnais užsidengus veidą. Harrio ranka nepajudėjo. Jis pabučiavo mano ranką. Dabar jau neatplėšiau nuo jo akių. Jis nuo manęs. Greitai atsikratėme visų likusių rūbų. Prisiminiau pirmąją mūsų naktį. Tačiau dabar buvo kitaip. Mylėjomės su tiek daug aistros, kad abu sugebėjome baigti po keletą kartų. Galų gale prisiglaudę vienas prie kito susiruošėme miegoti.

- Saldžių sapnų Lisut... – tarė Harry stipriai mane apkabinęs. Leidau sau užmigti jo rankose. Išauš nauja diena. Tikėkimės ji bus gera.