Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 70.

Louis lengvai rado Justiną, net tarp tiek daug žmonių. Justin pirma pažvelgė į Lou, poto į mane.

- Sveikas Lou. Klausyk, nepyk dėl to nesusipratimo... – pradėjo aiškintis Justin.

- Pamiršk. Viskas gerai. Mes su Lis išsiaiškinom, nėra jokių problemų. – tarė Louis ir padavė Justinui ranką. Šis ją paspaudė. Keletą sekundžių jie žiūrėjo vienas į kitą. Nors viskas atrodė gerai, jaučiau tvyrančią įtampą ir man tai nepatiko. Tuomet Lou paleido mano ranką.

- Gerai, dabar atlaisvinam biškį vietos ir leidžiam Leonai ir Justinui įkvėpti oro ! – išgirdau Simo balsą. Visi atsitraukė. Niall atnešė dar kokteilių. Kadangi vis dar jaučiausi šiek tiek apsinešusi, pasitenkinai alaus buteliuku. Kiti pasiėmė po stipresnį kokteilį. Niall nuėjo iki Simo ir kažką jam pasakė, šis iškėlė nykštį aukštyn. Niall išsišiepė ir priėjo prie manęs, Justino ir Louis.

- Nepykit, bet pasiskolinu Elisabeth. – tarė jis. Nieko nesupratusi pažvelgiau į Niall, o šis stvėrė mane už rankos ir nusivedė ten kur kiti šoko.

- Ką darai? – paklausiau. Tuomet išgirdau Niall ir Justin sukurtą dainą man. Fall.

- Noriu pašokti su savo geriausia drauge. – tai taręs Niall uždėjo rankas man ant klubų, o aš rankomis apsivijau jo kaklą. Pradėjom lėtai šokti pagal muziką. Abu buvom šiek tiek apsinešę, tad net nenoriu žinot kaip atrodėme iš šono. – Tu tokia nuostabi... – tarė Niall ir priglaudė mane arčiau savęs. Nusišypsojau.

- Žinai, vis dar negaliu patikėti, jog tai vyksta... – tariau žiūrėdama į žydras jo akis.

- Ir kas čia neįtikėtino?

- Na supranti... Kažkada, dar net ne taip senai buvau jūsų fanė... – pati nusijuokiau, nes dabar tai atrodė tikrai juokinga. – O dabar draugauju su Louis, šoku su savo geriausiu draugu Niall... Puikiai pažįstu Liam, Zayn. Harry...

- Na taip, viskas keičiasi... Dar neturėjau progos tau tinkamai už viską padėkoti. – tarė Niall priglaudęs delną man prie skruosto. Mano širdis pradėjo baladotis.

- Kas tas viskas? – paklausiau. Mano balsas pradėjo drebėti.

- Už tai, jog pakvietei čia Justiną... Už tai, jog atsiradai mano gyvenime, kad palaikai mane. Už viską.

- Niall, tai aš turėčiau tau dėkoti. – tariau vis dar grojant mūsų dainai.

- Nagi, mes taip tobulai tinkam vienas kitam. – tarė Niall ir pradėjo lenktis prie manęs. Suprantu, jog abu buvom nemažai išgėrę, bet to mes daryti negalėjome. Mintyse vis kartojau, kad mes to daryti negalime. Tuo labiau čia, matant visiems. Ką aš čia galvoju?? Matant, ar ne matant, mums vis tiek nevalia bučiuotis.

- Niall, mes negalime... – tariau kai jo veidas sustojo už keleto centimetrų nuo mano. – Mes geriausi draugai.

- Tu teisi. Eime. Čia per daug žmonių. – tarė Niall ir atsitraukęs pradėjo mane vestis į namą. Noromis ar ne sekiau paskui, nesuprasdama kas vyksta.

- Niall, ką darai? – paklausiau, kai jis užlipo į trečią aukštą ir pasuko į savo su Nina kambarį. Uždaręs duris, nusivedė mane į balkoną. Vaizdas į jūrą buvo pasakiškas. Pilnatis atsispindėjo tamsiame, ramiame vandenyje.

- Norėjau tau tai parodyti... – tarė jis apkabinęs mane per liemenį iš už nugaros.

- Gražu... – tariau. Niall pasuko mane į save.

- Tu tokia graži... – tarė jis nužvelgęs mane.

- Tu išgėrei ir nesuvoki ką darai ir ką šneki. – tariau. Kiek įmanydama mėginau išvengti bet kokios intymios situacijos, nors buvo sunku, nes alkoholis Niall valdė.

- Taip, dabar esu išgėręs, todėl sakau ir darau viską ką galvoju ir ką noriu. – jis vėl pradėjo lenktis prie manęs.

- Rytoj tu gailėsies. - tariau visiškai nejudėdama.

- Bet žinosiu, jog buvo verta. – jaučiau alkoholio kvapą iš jo burnos.

- Niall, pagalvok apie Niną. – bandžiau sugalvoti nors vieną priežastį, dėl ko jis negali to daryti.

- Nagi, juk niekas nesužinos, Lis. Prašau... Labai prašau. Tai bus dovana mano gimtadienio proga. – užsimerkiau, mūsų lūpos beveik lietėsi. Kaip sunku jam pasipriešinti kai jis šitaip prašo. O dar tas prakeiktas alkoholis. Užsimerkus man sukosi pasaulis.

- Bet, tu žinai, jog nuo to niekas nepasikeis? – paklausiau vis dar užsimerkusi. Nenorėjau to. Nenorėjau, kad tokie neapgalvoti veiksmai sugadintų mūsų draugystę.

- Žinau. Aš tik noriu sužinoti kaip Louis jaučiasi kiekvieną dieną bučiuodamas tave. Mes tik geriausi draugai, aš tai suprantu Lis. Tiesiog prašau vieno dalyko. Kaip draugas. – giliai įkvėpiau ir jau norėjau sakyti dar vieną priežastį, bet Niall prispaudė savo lūpas prie manųjų. Jo rankos buvo man ant klubų, aš apsivijau jo kaklą, kai jis prisiglaudė savo kūnų prie manojo ir aš nugara atsirėmiau į balkono turėklą. Jo lūpos glaudėsi prie manųjų itin stipriai. Tai parodė jog jis tai padaryti norėjo ilgą laiką, tačiau niekad apie tai neprasitarė. Bet dabar, alkoholis jį privertė tai padaryti ir rodos jam tai patiko. Tuomet jo lūpos pradėjo painiai judėti kartu su manosiomis. Jo ranka nuslydo mano liemeniu, per nugarą po mano maikute. Žinojau, aš puikiai žinojau, kad to gailėsiuos. Labai gailėsiuos. Bet niekas negalėjo Niall'o sustabdyti. Jis mane pražiodino savo lūpomis, burnoje jutau jo alsavimą. Jis sunkiai atsiduso. Reikia sustoti, elgiuosi kaip kvaiša, vis kartojau sau mintyse. Po kelių minučių Niall sustojo. Dar kelis kartus jis priglaudė lūpas prie mano trumpiems, saldiems bučkiams ir atsitraukė.

- Su gimtadieniu. – tariau garsiai alsuodama.

- Geriausia dovana... – Niall patraukė plaukų sruogą man nuo veido.

- Nieks nesužinos? – paklausiau.

- Tai bus mūsų paslaptis.

- Pažadi? – paklausiau ištiesdama mažąjį pirštą jam.

- Pažadu. – atsakė Niall ir sunėrė mūsų mažuosius pirštus.