Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 19

Skaudėjo... Labai skaudėjo... Net netekusi sąmonės jaučiau skausmą... Kai atmerkiau akis vis dar buvo tamsu, reiškias netekusi sąmonės buvau neilgai. Iš pradžių keltis bijojau, tad gulėjau ant šaltų grindų ir klausiausi. Buvo tylu. Tik Lilo cypė uždarytas vonioje. Pabandžiau atsikelti. Smarkiai suskaudo ne tik galvą, bet ir veidą. Apžiūrėjau butą, Eriko nebuvo. Jis išėjo. Mano širdis baladojosi. Nuėjau į vonią ir išleidau Lilo. Tuomet pažvelgiau į veidrodį vonioje. Negalėjau patikėti, jog tai aš. Atrodžiau tragiškai... Mėlynės ant rankų, susivėlę plaukai, nubėgęs makiažas... Tuomet atidžiau pažvelgiau į savo atvaizdą veidrodyje. Ant kairio skruosto buvo milžiniška mėlynė. Negalėjau patikėti, jog tai padarė Erikas... Pradėjau isterikuoti ir verkti. Nubėgau į miegamąjį ir nuo grindų pagriebiau telefoną, surinkau Louis numerį. Jis iškart atsiliepė.
- Klausau? Alioo? Elisabeth, čia tu?? – išgirdau jo balsą. Pro ašaras kalbėjau su juo, pati vos atpažinau savo užkimusį balsą.
- Louis... Louis maldauju atvažiuok ... Aš labai bijau...
- Jau atvažiuoju !!! – tai taręs jis numetė ragelį, spėjau išgirsti tik mašinos padangų cypimą. Greit baigiau krautis daiktus. Dabar susikroviau visus, viską ką tik turėjau šiame bute. Tuomet nubėgau į vonią ir nusiploviau makiažą, kad neatrodyčiau taip baisiai. Deja tai nelabai padėjo. Pradėjau šukuotis plaukus, bet išgirdau kaip atsidaro buto durys. Sustingau vietoje, išsigandau, jog grįžo Erikas.
- Elisabeth?? Tu čia? – išgirdau Louis balsą. Jis atvažiavo neįtikėtinai greitai. Puoliau į koridorių. Jis mane smarkiai apkabino. – Kas buvo?? Jis tave nuskriaudė? – susirūpinęs paklausė jis.
- Greičiau dinkim iš čia – tariau, bijojau, kad gali grįžti Erikas. Tuo momentu Louis pažvelgė man į veidą. Jo akyse atsispindėjo siaubas. Žinau kokį vaizdą jis pamatė.
- Lis... Jis tave sumušė? – netekęs žado paklausė Lou. Vėl pradėjau verkti...O gal net nebuvau nustojus...
- Louis, aš bijau... Buvau netekus sąmonės... Jis man trenkė... Ir.. ir... – nebegalėjau užbaigti, nes nuo verkimo dingo balsas. Louis dar stipriau mane apkabino.
- Aš tam debilui išmalsiu snukį... Kaip jis drįso...Jis visiškas šiukšlė... Kai jį pamatysiu, tegu gero nelaukia...
- Lou, maldauju dingstam iš čia ... Aš nebegaliu ...-pakartojau.
- Gerai, tik paimsiu tavo lagaminus – tai taręs Louis nuėjo į miegamąjį ir paėmė dabar jau 2 mano lagaminus. Aš ant rankų pasiėmiau Lilo. Buto nerakinau, net nepasiėmiau rakto. Abu įsėdome į Harrio range roverį ir nuvažiavome iki Louis buto. Visą kelią stebėjau Louis veidą. Ji buvo įniršęs. Džiaugiausi, kad bute nebebuvo Eriko. Atvažiavome greitai, jau švito. Pasiėmiau Lilo ir priglaudžiau jį prie savęs, jis buvo mieguistas. Lou paėmė mano lagaminus iš bagažinės. Abu tylėdami nuėjome į butą. Jau buvo pradėję švisti. Louis mane įleido pirmą. Nuėjome į sveitainę, kur sedėjo Zayn,Niall ir Harry. Daniellės ir Liam dar nebuvo, matyt dar miegojo. Pažvelgiau į laikrodį ant sienos, jis rodė 6 valandą ryto. Mane pamatę vaikinai nustėro. Jų veiduose atsispindėjo įniršis dėl to, ką man padarė Erikas.
- Dabar, tegul jis gero nelaukia. – šiurkščiai pasakė Zayn.
- Tas čiuvas lavonas. – tarė Harry, priėjo prie manęs ir apžiūrėjo mėlynes. – Jis tikrai lavonas. - mano akyse vėl susikaupė ašaros.
- Neverk Elis... – paprašė Niall. Louis mane apkabino ir pasisodino ant kelių. Stipriai laikė mane savo glėbyje. Pagaliau jaučiausi saugi. Leidau sau užmigti Louis rankose.