Miglės ISTORIJA 2. Part 11.

64 0 0
                                    

 RYTAS. Mmm... aš vis dar Louis rankose. Žvelgiu į miegantį Lou veidą. Nejučia nusišypsau prisimindama naktį. Atsimerkia ir Louis.

- Labas rytas ! – tariau ir pabučiavau jam į nosytę.

- Mažut, tu nereali ... – tarė jis žvelgdamas man į akis. Tuo metu suurzgė Lou pilvas.

- Kažkas išalko?

- Aha... – abudu šokom iš lovos. Juokingiausia buvo tai, jog abu buvome nuogi ir nejautėme jokio nepatogumo. Užsimetėme chalatus. – Nueisiu į dušą... – tarė Lou.

- Padarysiu valgyti... – tai pasakiusi priėjau prie jo ir vėl jį pabučiavau. Lou pasuko vonios link. Greit atsidariau stalčiuką prie lovos ir užsidėjau Niall apyrankę. Nukeliavau į virtuvę. Čia sėdėjo Harry ir Niall... O tėveli... Jie į mane žiūrėjo žudančiais žvilgsniais. – Labas rytas...

- Sveika... – pasisveikino Niall. Hazza tylėjo.

- Valgysite?

- Aha... – vis dar kalbėjo tik Niall. Pažvelgęs į mano apyrankę jis nusišypsojo.

- Harry? – paklausiau žvelgdama į jį.

- Taip. – tarė jis be emocijų, rimtu ir ramiu balso tonu. Ištraukiau produktus varškės apkepui. Suskambo Niall telefonas. Jo veidas tiesiog nušvito.

- Nina ! – tarė jis atsiliepdamas ir išėjo iš kambario. Pradėjau gaminti apkepą. Jaučiau Harrio žvilgsnį įsmeigtą į mano užpakalį. Po chalatu nebuvau nieko apsivilkusi, tad buvo šiek tiek nejauku.

- Gera naktelė, aa? – paklausė Harry, kai nuėjau prie šaldytuvo ir išėmiau varškę.

- Apie ką tu? - paklausiau, tačiau neatsisukau į jį.

- ,, Ak Louis'' ,, Mažute tu nuostabi '' – pašaipiai citavo jis. - jau nekalbu apie dejavimus ant viso buto...

- Na liaukis. – tariau ne tiek susigėdusi, kiek suirzusi.

- Ar tikrai nori, kad liaučiausi? – Harry atsistojo nuo kėdės. PRASISEDA. Atsisukau į jį.

- Taip. Net nesugalvok prie manęs prisiliesti. – tačiau Harry artėjo. - viskas Harry. Tarp mūsų niekada nieko nebuvo ir nebus. Aš atsidaviau Louis'ui.

- Dar nevėlu persigalvoti... – Hazza žvelgė į mane maldaujamu žvilgsniu.

- Ne Harry. – jis kaip visad neklausė. Priėjo labai arti manęs, bet nesilietė. 

- Prašau... - jo akys tiesiog kiaurai persmelkė manąsias.

- Ne... – spėjau ištarti tik tiek, bet kaip ir galvojau, pajaučiau jo lūpas prie savųjų. Smarkiai stūmiau jį nuo savęs ir tėškiau gerą antausį. Man net suskaudo delną – Aš tave perspėjau.. – tariau kai Harry griebė sau už skruosto ir išsišiepė. Kodėl jis šypsosi??

- Tai dabar būsi mažoji Louis'o kalė? – negalėjau patikėti, tuom ką išgirdau.

- Nedrįsk... – surikau. Jis kerštingai nusišypsojo.

- Žinai, tu po tuo chalatu nieko neapsivilkus... Tai mane jaudina... – jis vėl pradėjo artėti prie manęs ir atrišo mano chalato raištelį ties mano liemeniu. Griebiau jam už rankų, norėdama jį sustabdyti, tačiau jis buvo stipresnis.

- ATSTOK ! – užrėkiau. Jis laikė mano riešus ir žiūrėjo į mano nuogą, šiek tiek pridengtą kūną prikandęs apatinę lūpą. – Niall ! – suspigau, kai Harry ruošėsi pabučiuoti mano kaklą.

- Harry paleisk ją ! – sušuko Niall atskubėjęs į virtuvę. Buvau nuoga, tik chalatas šiek tiek dengė mano apnuogintą kūną. Norėjau prasmegti skradžiai žemę.

- Niall, netrukdyk... - tarė Harry, net nepasisukęs į jį, tiesiog žiūrėdamas į mano apnuogintą krūtinę ir vis dar pasilenkęs prie mano kaklo bučiniui.

- Niall, prašau ... – tariau su ašaromis akyse.

- Žmogau, paleisk Elisabeth... – pagaliau Harry atlyžo. Bet neilgam. Vos spėjau užsirišti chalatą jis stumė Niall tiesiai į stiklinį stalą.

- Harry nustok ! – tačiau buvo pervėlu. Niall griuvo ant stalo ir šis dužo. Negalėjau patikėti, tuo ką katik padarė Harry. Nustūmiau jį ir pribėgau prie Niall. Jo alkūnės buvo kruvinos. Pradėjau bijoti Harrio.

Louis ir Elisabeth istorijaOnde histórias criam vida. Descubra agora