Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 3. Part 26.

 Į Louis pusę neatsisukau. Net nežinojau, ar jis už manęs stovi, ar nuėjo, o galbūt grįžo į vidų. Tiesą sakant man nerūpėjo. Niekad nesitikėjau, jog Louis, po visko... Viso to šlamšto kurį kartu ištvėrėm taip pasakys. Deja, jis parodė, jog jam jis nerūpi taip, kaip rūpi man. Jam jo net nereikia. Jis leido man tai suprasti. Rankos drebėjo nuo suvokimo, kad kūdikėlis gali būt ne Louis'o, o Harrio. Kodėl buvau tokia kvaila... Kodėl mes nesisaugojom... Kol stovėjau įbesta kaip stulpas ir žvelgiau į niekur, žvarbus vėjas ir aplinkui esanti dulksna supo mane. Drebėjau. Tik nežinau ar buvo ant tiek šalta ar tiesiog stengiaus nepratrūkti. Stovėjau be emocijų žvelgdama kaip smulkūs, vos įmatomi vandens lašeliai tvyrojo šalia žemės. Atrodo stovėjau ten visą amžinybę, kol pamačiau kaip Harry mašina sustoja prie šaligatvio už 15 metrų nuo manęs. Jis greit užlipo ir su jėga uždarė dureles. Rimta veido išraiška jis greitu žingsniu priėjo prie manęs ir didėlėm rankom suėmė mane už pečių, priversdamas pažvelgti jam į akis.

- Kas nutiko? – išgirdau šaltą Harrio balsą. Tylėjau. Žinau, tai vedė jį iš proto, bet nežinojau ką atsakyt. – Kur Louis? – tarė jis pakėlęs akis nuo manęs. Tuomet jo rankos mane paleido ir jis nuėjo už manęs. Pasisukau. Taip, Lou vis dar buvo ant laiptų. Pamatęs, jog ateina Haz jis atsistojo.

- Ko tau čia reikia? – išgirdau Louis balsą.

- Ką jai padarei?? – Haz stūmė Louis, bet šis nenukrito.

- Harry, baik ! – sušukau ir greitu žingsniu priėjau prie jų.

- Klausyk, jei mes apsipykom, tai nereiškia, kad tu turi aiškintis mūsų santykius. – Louis stovėjo ramiu veidu, bet jo žvilgsnis daug ką pasakė. Jam skaudėjo.

- Paaiškinsit man, kas nutiko? Lis, kodėl skambinai? Kodėl jūs išviso čia? – Haz ryškiai nervavosi.

- Harry... Eime. – tariau, ir paėmiau jį už rankos.

- Elisabeth... – išgirdau Louis balsą. Pasisukau į jį.

- Tiesiog apmąstyk ką pasakei. – tai tarusi nusisukau. Su Harry nuėjom į mašiną. Čia buvo šilčiau.

- Kas nutiko? Lis sakyk. – tarė Harry. Jis buvo užsimerkęs. Mačiau kaip dreba jo rankos.

- Mes jau turėjom išskrist. Bet visad viskas turi susišikti. – tai tarusi padėjau ranką sau ant pilvo. Harry pasisuko į mane. Tuomet pažvelgė į mano ranką.

- Elis, tau skauda? – jis atrodė susirūpinęs. Keista. Jo vietoj turėtų būti Louis..

- Ne. Nors meluoju, Harry man skauda. Aš nesitikėjau... – tariau užsimerkus.

- Nesitikėjai ko? Lis, sakyk pagaliau.

- Vaikeliui kažkas negerai.. Ir... – akimirkai nutilau. Giliai įkvėpiau. – gydytojas man pasiūlė darytis abortą.

- Eliss... – Haz balse išgirdau.. skausmą?

- Aš nesutikau. Griežtai. Bet...

- Bet?

- Louis tai pasirodė ne tokia ir bloga mintis. Įsivaizduoji Harry? Jis nori atsikratyti vaikelio... Jis.. jis net paklausė ar jis yra jo... - Harry akimirkai sustingo ir pažvelgė į mane.

- Aš... Aš jį užmušiu. – išgirdau kaip atsidarė automobilio durelės.

- Haz, stok ! – sušukau, bet jis neklausė. Greit išlipau iš automobilio ir bėgte pasivijau Harry.

- Pasitrauk Lis. Aš jį už tokius žodžius nudėsiu. – Louis vis dar buvo ten pat. Keista, lauke tikrai buvo vėsu, o Lou tiesiog stovėjo. Bet neilgai.

- Tu visiškas debilas, Lou ! – sušuko Harry ir užsimojęs jam trenkė. Sustingau.