Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 24.

Ji dėbtelėjo į mane.

- Taip, aš Eleanor. O tu kas? Ir kodėl esi Louis bute?? – ji užvertė mane klausimais. Nežinojau ką atsakyti.

- Louis su vaikinais išvažiavo į repeticiją... – tariau. – todėl paprašė pasaugoti butą... – bandžiau išsisukti. Nežinojau, kiek galima jai apie viską kas vyksta pasakoti.

- Tu neatsakei į mano klausimą...

- O ar privalau? – paklausiau. Visad maniau, kad Eleanor bus žymiai draugiškesnė.

- Aš noriu žinoti. – tarė ji.

- Na, manau, tau viską paaiškins Louis. Jie turėtų tuoj grįžt, užeisi? – draugiškai paklausiau.

- Pala pala... Kodėl paaiškins Louis? Aš noriu, kad tu man paaiškintum. Neturiu laiko jų laukt...

- Nemanau, kad turiu teisę ką nors apie tai kas vyksta kalbėt... – pabandžiau paaiškint. Eleanor nužvelgė mane.

- Viskas aišku... – tarė.

- Kas aišku?

- Tu Louis'o naujoji ... – ji neužbaigė sakinio.

- Nemanau, jog tai turėtų tau rūpėti .. – tariau.

- Aš vis dar su juo draugauju, tavo žiniai...

- Nemanau... – tariau, vos susilaikiau nesusijuokusi. – Na, jis man sakė kitaip...

- Ir ką gi jis tau sakė? – paklausė ji.

- Na, nesvarbu... Tiesiog Tu jį palikai Eleanor... Jam buvo sunku, bet jis su tuo susitaikė ir dabar manau yra laimingas... Prašau, negadink visko....

- Klausyk, kas tu tokia, kad man aiškintum? – paklausė ji. Man atsibodo ginčytis...

- mes su Lou bendraujame... Buvai teisi... O dabar prašau, būk maloni ir išeik... – paprašiau.

- Aš visko taip nepaliksiu... Pamatysi... – tai tarusi Eleanor išėjo. Taip ir likau stovėti prie durų susimąsčiusi, kol už 5 minučių duris atidarė Louis.

- Sveikaaaa !!! Ką čia veiki prie durų? – paklausė jis.

- Tavęs laukiu ... – išsiblaškiusi tariau. Jis pažvelgė į mane.

- Kažkas nutiko?

- Buvo kai kas atėję.... – pradėjau sakyt. Bet tuomet į butą įsiveržė Niall.

- Mmmm... Kažkas kvepia... – tarė jis.

- Lazanija oraitėje .... – tariau. Tuomet sugūžėjo visi kiti.

- Rimtai žiauriai kvepia... – išsireiškė Harry.

- Eime valgyti ... – tariau ir pasukau į virtuvę. Louis mane griebė už rankos ir pasuko į save.

- Lis? Kas buvo atėję?? – paklausė jis. Nenorėjau jo nervint, bet ...

- Eleanor... – stebėjau jo veido išraišką... Ji buvo nekokia.

- El???????? – pasitikslino jis.

- Aha...

- Ką sakė? Ko jai čia reikėjo ??

- Na tiksliai nežinau... Tiesiog klausė kas aš esu ... Ir sakė, kad bus blogai...

- Ji neturi teisės to sakyt... – pradėjo Lou.

- Nieko tokio....

- Iš kur išvis ji čia atėjo....

- Pamiršk Lou... Eik valgyt, nes nebeliks! – tariau.

- Neeik Lou ! – išgirdau Niall balsą iš virtuvės. – Man daugiau liks !!! – visi nusijuokė. Su Lou nuėjom į virtuvę, lazanijos jau beveik nebeliko. Greit prikroviau lėkštę Louis'ui.

- O tu nevalgysi? – paklausė jis.

- Nealkana... – staiga pajaučiau, kad žiauriai noriu parūkyt... O cigarečių neturiu... – am... aš nueisiu į parduotuvę, o jūs valgykit...

- Palydėsiu tave ! – tarė nuo kedės stodamasis Lou.

- Ne, tu valgysi ! – paprieštaravau. – Aš greit grįšiu...

- Na gerai... – jis sutiko. Nuėjau persirengt, pasiėmiau pinigų ir šiaušiau pro duris. Atėjau į artimiausią parduotuvę. Griebiau pakelį mėtinių cigarečių ir žiebtuvėlį. Išėjusi iš parduotuvės prisėdau ant netoliese esančio suoliuko. Užsirūkiau. Iš lėto nuėmiau nervus. Jau buvo pradėję temti. Šiek tiek toliau, kitoje gatvės pusėje pamačiau merginą. Ji buvo panaši į Eleanor. Tiesą sakant, buvau įsitikinusi, jog ten buvo ji. Tačiau ji stovėjo ne viena. Prieblandoje nelabai ką įžiūrėjau, bet asmenį kuris stovėjo su ja iš bet kur atpažinčiau. Atpažinčiau jį vien tik iš nugaros... Ji stovėjo su Eriku ??? Nebuvau tuo įsitikinus, bet mano širdis baladojosi kaip pašėlus... Pakilau nuo suoliuko ir greitu žingsniu patraukiau link namų. Tačiau jie abu atsisuko į mane, ji parodė į mane pirštu. Erikas pradėjo bėgt į mano pusę. Sustingau vietoje, cigaretė iškrito iš rankų. Mergina įsėdo į mašiną ir nuvažiavo, Erikas priėjo prie manęs.

- Pagaliau tave radau !!! – tarė jis ir pabandė paimt mane už rankos.

- Nedrįsk liest manęs !!! - suspigau.

- Kąąą? Lis? Kas yra? – paklausė Erikas. Jis turbūt juokauja...

- KAS YRAA? Po to ką man padarei, dar drįsti klaust kas yra?? – akyse man vėl pradėjo kauptis ašaros. – Erikai... Kaip tu galėjai??

- O PATI?? Tu mane apgaudinėjai Lis !!!

- Apgaudinėjau?? Neeee... Erikai, aš tiesiog gerai leidau laiką.... O tu ? Tu mane sumušei... Man net bjauru į tave žiūrėt... – šiek tiek pasigailėjau tai pasakius...

- Aš buvau girtas Lis... Tu neįsivaizduoji, kaip dėl to gailiuosi...

- Erikai...

- Prašau... Elisabeth... Prašau grįšk namo ...

- Aš atsiprašau Erikai... Am... Man dabar reikia laiko... Tu per daug karštai į viską sureagavai..

- Bet Lis...

- Tiesiog duok man laiko. – tai tarusi nusisukau ir nubėgau į butą