Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 63.

Tačiau Harry atrodė rimtas, o tai nebuvo įprastas jo įvaizdis, kai likdavom vieni.

- Ar ten Louis ant tavęs taip rėkė? – paklausė jis su ta pačia rimta veido išraiška.

- Nuo kada tau parūpo ką Louis su manim daro? – kandžiai tariau.

- Ar jis ant tavęs rėkė? – šį kart Harry tvirčiau pakartojo klausimą.

- Mes biškį apsipykome... – tariau nudelbusi akis.

- Dėl ko? – Harry vis labiau mane stebino.

- Koks tavo reikalas? – atkirtau, nes jaučiau, kad jis nori tik dar labiau viską sugadinti.

- Man tiesiog įdomu ar tam buvo svari priežastis... Visas koridorius skambėjo nuo jūsų riksmų.

- Pamiršk tai, gerai? – tikrai nenorėjau pradėti Harriui aiškinti, dėl ko ant manęs supyko Louis. Išvis tai ne jo reikalas.

- Atmink, šiandien Niall ir Liam gimtadieniai, jūs abu negalite taip elgtis, supratai? Negalite būti blogos nuotaikos.

- Tai jau nebepriklauso nuo manęs... – tai tarusi norėjau praeiti pro Harry, kai išgirdau Eriko balsą už savęs.

- Elisabeth, gal galime pasikalbėti? – jis atrodė susinervinęs.

- Žinoma. – tariau. – Harry, palik mus vienus. – paprašiau. Harry grasinamu žvilgsniu pažvelgė į Eriką ir nusileido laiptais žemyn. – Kas atsitiko?

- Aš žinau, kad tu nekęsi manęs už tai...

- Erikai, tiesiog sakyk. – neturėjau laiko ir noro spėlioti kas nutiko.

- Eleanor atvyksta čia. – pažvelgiau į rudas Eriko akis.

- Ką? Kodėl? Ko jai čia? – tikrai nenorėjau, jog ji atvyktų po praeities įvykių.

- Atleisk, tiesiog taip gavosi... Ji man paskambino ir tiesiog pasakė, kad atvyksta čia. Dar ji sakė, kad nors ir išsiskyrė su Louis, kiti vaikinai vis dar yra jos draugai ir ji turi pilną teisę čia dalyvauti...

- Tegu atvyksta, juk ji nieko nepridirbs? – paklausiau ir pati nusijuokiau iš savęs. Toks vaizdas, jog kalbėtume apie kokį mažą vaiką.

- Aš ją prižiūrėsiu. Ir dar kart atsiprašau... – Erikas nuėjo į savo kambarį. Atsidusau. Nuėjau iki Liam ir Danny kambario, nusprendžiau pažiūrėti kaip ji jaučiasi. Pasibeldžiau.

- Užeikit. – išgirdau švelnų Danielle balsą.

- Tu viena? – paklausiau įkišusi galvą tarp durų.

- Taip, eikš ! – tarė ji dažydamasi lūpas.

- Kaip jautiesi? – paklausiau. Net nenorėdama pažvelgiau į jos pilvą. Žinoma jis buvo plokščias, juk ji nėščia dar tik porą savaičių.

- Puikiai. Šiek tiek jaudinuosi, bet viskas gerai !-  Danny tiesiog spinduliavo. – Kaip tu? – ji nužvelgė mane.

- Nežinau... – tariau nudelbusi akis į grindis.

- Ar kas nutiko? – pajutau susirūpinimą jos balse.

- Tikiuosi, kad viskas susitvarkys. Nekreipk dėmesio...

- Nekalbėk nesąmonių, greit sakai kas atsitiko !

- Tiesiog susipykau su Lou. Nieko rimto. Na, jis ant manęs pyksta... – nežinau ką bandžiau tokiais žodžiais raminti, Danielle ar save.

- Žinoma, kad viskas bus gerai, gi jūs vienas be kito negalite ! Neištversit nesikalbėdami nei 3 valandų, galiu garantuoti ! – Danny tikrai mokėjo paguosti, tad liūdnai šyptelėjau. Pro atvirą langą išgirdau mašinų burzgimą.

- Man atrodo jau renkasi svečiai !- tariau su neslepiamu jauduliu. Tikrai jaudinaus, juk čia bus tiek žmonių, ir ne vien berniukų draugų, o ir įvairių garsenybių...

- Eime ! – Danny griebė man už rankos ir išsivedė iš kambario. Išėjome į išorinį kiemą. Čia jau buvo privažiavę pakankamai mašinų. Iš jų lipo matyti ir nematyti veidai. Jaudulys vis didėjo. Pajutau kažkieno rankas aplink savo juosmenį ir krūptelėjau.

- Renkasi mūsų svečiai ! – išgirdau švelnų balsą prie savo ausies. Išplėčiau akis.

- Niall, ką čia darai? Ar supranti, kad dabar atrodom kaip pora??

- Ak atleisk... – tarė jis ir atleido rankas nuo mano juosmens.

- Kur Nina? – paklausiau.

- Ji ruošiasi. O žiūrėk, Andy su Josh ! – Niall išsišiepė eidamas link jų. Atsidusau. Tik tuomet pastebėjau, jog čia visi susirinko pasitikti svečių. Prie baseino kampo, ganėtinai toli nuo manęs pastebėjau kaip Hazza kažką aiškina susinervinusiam Lou rodydamas ranka į mane. Louis keikėsi. Šaunu, manau Danielle suklydo, mes nekalbėsime dar  ilgai.