Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 16.

Harry pažvelgė į mus kreivu žvilgsniu.

- Niall, ką tu pasakei? – paklausė jis.

- Dieve, žmogau, tau neatsibodo nuolat prie manęs prikibti??? – Niall ryškiai susinervino ir išėjo iš svetainės. Atsistojau ir aš.

- Ką, mano geriausias draugas net negali pasakyti, jog mane myli?! – surikau ant Harrio. Nusekiau paskui Niall - Ei Niall, palauk !

- Harry aiškiai manęs nemėgsta... - tarė jis.

- Nagi Niall, nesinervink ir tiesiog nekreipk dėmesio... Aš irgi tave myliu... - tariau kai nuėjom į jo kambarį. Jo akys sublizgėjo.

- Ak, Lis, neįsivaizduoju, ar kas nors išeis su Nina...

- Kodėl? – nustebusi paklausiau.

- Nes būdamas su ja, visad įsivaizduoju, jog ten tu... Manau, tai nesąžininga jos atžvilgiu... - neturėjau ką atsakyti.

- Mmm...

- Aš jau visai pavargau... Gal eisiu palysiu po dušu ir keliausiu į lovą...

- Gerai, Nialleri... Ryt bus nuostabi diena... Labanakt... - tariau ir apkabinau jį. Paleisdama pakštelėjau jam į skruostą ir jis nusišypsojo. Grįžau į svetainę, bet čia nieko nebebuvo. Tuomet nuėjau į virtuvę. Čia jau buvo viskas sutvarkyta. Kada jie spėjoo?

- Kaip jis? – paklausė Lou apkabindamas mane iš už nugaros. Net kruptelėjau.

- Gerai... Vis dėlto ryt jis susitiks su Justinu...

- Pasisekė čia jam... - tarė Lou padėjęs smakrą man ant peties.

- Jis tiek metų apie tai svajojo...

- Aha...

- Kur Harry? – paklausiau pasisukus į Louis.

- Nuėjo miegoti...

- Kodėl su juo taip sunku? Aplinkui tiek merginų...

- Tai Harry... Visi jį tokį pažįstam ir nieks jo nepakeis... Galbūt po kažkiek laiko jis atslūgs, tik reikia būti kantriems. Eime miegoti?

- Aha, labai pavargau... - net nespėjau sureaguoti, o Lou pakėlė mane ant rankų ir kaip nuotaką pradėjo nešti į mūsų kambarį. – Lou, ką darai ?!

- Elgiuos kvailai ir neapgalvotai !- tai taręs jis šoko su manim į lovą. Abu juokėmės. Prisiminiau pirmas mūsų pažinties dienas, kai elgėmės kvailai ir neapgalvotai... Kai pirmą kart sutikau Niall... Harry balkone... Su tokiom mintim ir užmigau. Kai atsikėliau buvo šiek tiek apsiniaukę. Lou šalia manęs jau nebebuvo. Pažvelgiau į laikrodį ant naktinio staliuko, jis rodė 10:17. Šiaip ne taip išsiridenau iš lovos ir nuėjau į dušą. Prieš įlysdama į kabiną nuo kojų nusirišau bintus.  Žaizdos nebuvo labai baisios, bet perštėjo žiauriai... Įlindau į kabiną ir greit nusiprausiau.  Užsimečiau trumpą maikutę ir šortukus. Kai atėjau visi valgė sumuštinius.

- Labas rytas... – tariau ir prisėdau šalia jų. Griebiau vieną sumuštinį ir prieš atsikasdama paklausiau – Na, Niall, pasiruošęs?

- Labiau nei bet kada ankščiau ! – jo akys tiesiog blizgėjo. – Pavalgom ir važiuojam. Visų pirma Harry tave pames iki Ninos, o tada nuveš mane į studiją...

- Gerai... – tariau. Kai baigėme valgyti, su Niall nuėjome ruoštis. Regis ir saulė išlindo. Pasiėmiau tašę, įsimečiau tuščią piniginę ir mobilujį. Pasiėmiau akinius nuo saulės ir nuėjau į koridorių. Čia manęs jau laukė. Lou pasikvietė mane prie savęs. Paėmė mano delną  ir ten kažką įdėjo. Suraukiau antakius.

- Na, nebeturi darbo, tai reikia tave aprūpinti pinigėliais...

- Kiek čia? – išplėčiau akis. Visai nenorėjau imti jų.

- Pakankamai...

- Louis, aš ne... – jis užtildė man savo lūpomis. Akimirką bučiavomės, tada jis atsitraukė.

- Gerai praleisk laiką.. Pasiilgsiu...

- Iki... – tariau ir pasistiebusi pabučiavau jį. Jaučiau Harry ir Niall žvilgsnius įsmeigtus į mumis. Atsitraukiau nuo jo ir išėjau pro duris. Pinigus įsidėjau į piniginę. Sėdome į Hazzos range roverį ir nuvažiavome. Pas Niną buvom greitai. Sustojome prie jos namų.

- Dėkui, kad nuvežei... – padėkojau Harriui. – Niall, sėkmės ! – sušukau ir užtrenkiau mašinos dureles. Jie nuvažiavo. Nuėjau link namo su balta tvorele. Giliai įkvėpiau ir pasibeldžiau į duris. Jos atsidarė.

- Ooo sveika ! Tu tikriausiai Elisabeth ! – tarė duris atidariusi mergina.