Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 48.

Išėjau iš palatos. Laukiamajame sėdėjo visi vaikinukai Vos tik priėjau, visi pažvelgė į mane, o Lou atsistojo.

- Kaip jis? – susirūpinęs paklausė Liam.

- Lyg ir nieko blogo... Jam reikia ilsėtis... – tariau.

- Gydytojai sakė, jog reikia laukti dvi savaites ir stebėti jo būklę... – paaiškino Lou ir apkabino mane per liemenį.

- Ilgas laiko tarpas... – tariau padėjusi galvą jam ant peties.

- Mes už jį atsigriebsim ! – tarė Zayn.

- Ak, Liam dar kart atsiprašau, kad sugadinau tavo gimtadienį... – žiauriai krimtausi dėl šito. Norėjau prasmegti.

- Kaip ir sakė Zayn, mes atsigriebsim ... – tai taręs Liam ir Niall susižvalgė.

- Ką jau organizuojate?? – paklausiau su slepiamu smalsumu. Niall išsišiepė.

- Pamatysi... Tačiau dabar svarbiausia, kad Harry pasveiktų.

- Taip ... Dvi savaitės... – pakartojau ir sunkiai atsidusau.

*PO DVIEJŲ SAVAIČIŲ*

Tai buvo neapsakomai ilgas laiko tarpas. Nekenčiu ligoninių. Tuo labiau, jog visą tą laiką mane laikė čia ir neišleido. O laikė vien dėl to, kad į gijančias žaizdas neįsimestų jokia infekcija. Žaizdų pertvarstymas – pats bjauriausias dalykas. Bjauresnis net už lašelines. Ačiū dievui, bent nuo jų mane atjungė. Žaizdos gijo puikiai. Harrio būklė taisėsi, bet lėčiau nei buvo tikėtasi. Tai mane žudė. Jis buvo toks bejėgis...

- Kalbėjausi su gydytoju ! – išsišiepęs tarė Lou ir įėjo į palatą nešinąs milžiniška raudonų rožių puokšte.

- Louis ! Kiek čia jų ?? – iš nuostabos paklausiau, nes jos vos tilpo jo rankose.

- Argi tai svarbu? – jis nusišypsojo ir priėjo prie lovos.

- Jos nuostabios... – tariau kai jis padėjo jas man ant kojų.

- Ne tokios nuostabios kaip tu...

- Ak Lou ... – pabučiavau jį.

- Džiaugiuos, kad tau patiko ...

- Kokia proga? – paklausiau, vis dar negalėdama atsigrožėti jomis.

- Na turiu gerų žinių...

- Ai jo, gi sakei, kad kalbėjai su gydytoju ! Ką jis sakė? Kokios naujienos?? – nenustygau vietoje.

- Šiandien tave paleidžia !

- Jau?? Šiandien? – išpūčiau akis. Šios dienos laukiau ištisas dvi savaites.

- Aha... Beto Harry paleis už 19 dienų ...

- Louis... Kokia šiandien diena?

- Rugsėjo 12 ...

- Ryt Niall gimtadienis ! O dieve, o dieve, o dieve... aš jam nieko neturiu... Kokia aš draugė....

- Nurimk mažyt... Gi ne daiktuose esmė...

- Gal gali pakviesti Zayn? – paprašiau. Lou susiraukė.

- Žinoma... – ir išėjo. Kol galvojau, ką sumąstyti dėl Niall dovanos į palatą įėjo Zayn.

- Kvietei? – paklausė šiek tiek sutrikęs.

- Aha... Zayn, žiūrėk ką jūs ten suplanavote dėl Niall gimtadienio? Liam? Kai sakei, kad atsigriebsime?

- Am, nežinau, ar galiu tai sakyti... Bet, tebūnie... Darysime vieną didelį vakarėlį... Tai bus toks kaip ir Liam su Niall gimtadienių sujungimas.

- Hm... – nutęsiau.

- Kodėl klausi? – Zayn rudomis akimis pažvelgė į manąsias.

- Na, galvoju ką padovanoti Niall... Rodos jau turiu šiokių tokių idėjų... – šyptelėjau.

- Rėžk !

- Ryt galime pasiimti maisto iš Nandos išsinešimui ir atsinešt čia, na ta prasme pas Harry ir tiesiog ramiai pavalgyti...

- Manau, kad jam patiktų...

- Vis vien neturėsiu laiko jam ką nors nupirkti...

- Užtad surengsim gerą vakarėlį ! – Zayn išsišiepė.

- Kaip baigėsi su tuo albumu Liam'ui?

- Jis pusiau įrašytas... Dar liko keletas žmonių...

- Gerai... Tai tuomet apie rytojų pasakyk berniukams, o aš susikrausiu daiktus...

- Tu visad kupina puikių minčių ! – tai taręs Zayn išėjo.  Patraukiau gėles sau nuo kojų ir persirengiau į normalius drabužius, stengdamasi nekliudyti žaizdų. Susikroviau daiktus. Kai tik baigiau, atėjo Lou.

- Pasiruošusi?

- Aha. Paimsi lagaminus?

- Žinoma. – Lou juos ištempė į koridorių. Pasiėmiau gėles ir išėjau paskui jį.

- Paul mus parveš ... – tarė Niall.

- Kur Liam? – paklausiau.

- Jis išvažiavo namo. Danny norėjo su juo pabūti... – paaiškino Niall.

- Kas liks... – pradėjau sakyti, bet pagavęs mano mintį, mane nutraukė Zayn.

- Aš pasiliksiu su Harriu.

- Ačiū ! – tariau ir Niall su Louis pradėjo lipti laiptais. Mirktelėjau Zayn'ui akį. – Pakalbėk su jais ! – tariau ir nusekiau paskui savo berniukus. Jau už valandos buvome namuose. Neapsakomai geras jausmas. Palikau gėles svetainei ant staliuko. Mano akį patraukė nedidelė dėžutė.

- Kas tai ? – paklausiau kai Louis priėjo prie manęs .