Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 30

Kai atidariau kambario duris mano akys nukrypo į sujauktą lovos antklodę. Galvojau, kad ten ir guli Harry. Priėjau prie lovos ir pakėliau antklodę, tačiau ten nieko nebuvo. Šiek tiek pasimetusi apsižvalgiau po kambarį. Tada čia ir įėjo Harry apsijuosęs rankšluosčiu, ką tik išlindęs iš dušo. Kaip mat nusukau akis nuo jo pilvo preso.

- Ateik valgyti... – tariau ir jau norėjau smukti pro duris. Deja, tai nebuvo taip lengva. Harry užstojo man kelią prie pat durų.

- Tu būsi už desertą? – paklausė jis ir nusišypsojo.

- Liaukis Harry ir praleisk mane. – tariau ir pradėjau stūmt jį. Jis sugriebė mane už pečių ir nustūmė ant lovos. Tada uždarė ir užrakino kambario duris.

- Net nesiruošiu ... – jis priėjo prie lovos ir pasilenkė prie manęs. – Pameni, sakiau jog kovosiu dėl tavęs? Aš nemelavau...

- Aš rėksiu ... – perspėjau jį.

- Rėk... Tada ateis Louis ir pamatys, kad glamžaisi su manimi ... – tai buvo jo koziris. Beveik niekada nesugebėdavau atsispirti Harriui.

- Harry prašau...

- Juk žinai, kad pati to nori... Tau tik trukdo įsitikinimas, jog visad būsi su Lou...

- Tai neįsitikinimas... – tariau kai jis prisirėmė savo kūnų prie manojo. Nuo mūsų veidų buvo vos kelių centimetrų atstumas. Tai jaudino.

- O kas? – jaučiau jo alsavimą man į lūpas.

- Nesvarbu... – jis pergalingai nusišypsojo.

- Matai, neturi pasiaiškinimo...

- Man jo ir nereikia...

- Elsabeth, prašau... – tarė Harry ir persmelkė mane savo žaliomis akimis.

- Prašai ko?

- Atkreipk dėmesį į mane... Man tavęs reikia... Nejaugi to nematai? Aš be tavęs ilgai netversiu. – vandens lašai nuo jo garbanų lašėjo tiesiai ant manęs.

- Tu man tai jau nebepirmą kart sakai, bet ištveri... – jis šiek tiek pasimetė, bet neatsitraukė. – Aš tik eilinė fanė, pamiršai?

- Man taip liepė sakyti ! – jis ryškiai susinervino.

- Bet tai tiesa. Argi netaip?

- Ne. Jei būtum eilinė, tavęs nemylėtų kas antras vaikinas...

- Tai tik susižavėjimas... – bandžiau išsisukti.

- Nejaugi? Erikas, Louis, aš, Niall, dar dabar kažka su Justinu suki...

- Nenusišnekėk, gerai? – išpūčiau akis.

- Patikėk, Lis, aš žinau viską...

- Tiesiog atstok... – jis man rimtai įgrįso.

- Tik ne šį kartą... – jis prispaudė mane taip, kad nebegalėjau jo nustumti. Susijaudinau. Stipriai susijaudinau, nes vis dar šlapias po dušo ir nuogas Harrio kūnas prisispaudė prie manojo. Jo lūpos prisiglaudė prie manųjų. Nerėksiu....