Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 3. Part 4.

* ĮVYKIAI ELISABETH AKIMIS *

Spoksojau, kaip Harry jį talžo, kol galiausiai susivokiau, kad reikia ką nors pakviesti, kol jis jo neužmušė. Apsižvalgius aplinkui ir nusprendžiau prieš tai pabandyti susitarti su Harriu gražiuoju.

- Harry ! – surikau, kol jis vis dar negailestingai smūgiavo Ryan'ui į veidą. Jis net nesureagavo. – Harry !! – sušukau garsiau ir jis pagaliau atsisuko, tačiau smarkiai spaudė Ryan galvą prie asfalto. – Užteks ! Jis jau sumokėjo už tai ką buvo pridirbęs.

- Aš dar net nepradėjau Lis... – tarė Hazza ir vėl pradėjo trankyti Ryan. Nusprendžiau nebelaukti. Apėjusi aplink juos įbėgau į vidų. Akimis ieškojau bet kokio vyro galinčio man padėti. Prie rūkymo zonos pamačiau Zayn ir greit pribėgau prie jo.

- Zayn, lauke Harry susimušė su barmenu... – sušukau, Zayn išplėtė akis, mesdamas cigaretę į peleninę.

- Ką? Kodėl??

- Nėra laiko pasakoti. Eik į vidinį kiemelį, tuoj pakviesiu dar ką nors ! – tariau ir Zayn dingo už durų. Prie baro radau Niall su Liam. Pamatęs mane, Niall kaip mat priėjo.

- Kas nutiko?? Atrodai susirūpinusi...

- Aš... aš nežinau ką daryti... - tariau bandydama atgauti kvapą. Dūmai patalpoje džiovino man gerklę.

- Kas buvo, Lis??? – Niall pradėjo nervintis.

- Harry lauke susimušė su Ryan... Nežinau ką daryti. Ar kviesti policiją? Reikia juos atskirti.. o dieve, aš bijau... - tariau bandydama nepratrūkt.

- Jie vis dar ten??

- Nusiunčiau ten Zayn... - tariau. Niall pažvelgė į Liam.

- Eik, padėk Zayn'ui, aš pakviesiu apsauginius. – tarė jis ir Liam nuskubėjo į lauką. Niall taip pat staigiai dingo iš mano akiračio. Neturėdama kur dėtis nusprendžiau grįžti pas Harry. Liam su Zayn jau bandė atplėšti Harry nuo Ryan, bet net jiems sunkiai sekėsi. Dar niekad nemačiau jo tokio įniršusio. Kai jį pagaliau atplėšė nuo Ryan, jis pradėjo kojomis spardyti jam į pilvą ir nugarą.

- Nu, ką dabar pasakysi, išsigimėli?? – sušuko jis, spjaudamas į gulintį Ryan.

- Harry, užteks ! – tarė Zayn, laikydamas Hazza už alkūnės. Ryan gulėjo susirietęs ir nejudėdamas. Kaip tik tuo metu čia sulėkė keli tvirto sudėjimo vyrai, kaip supratau – apsauginiai. Jie perėmė Harry iš Liam ir Zayn ir įvedė į vidų. Harry nesipriešino. Nuo jo rankų lašėjo kraujas.

- Reikia kviesti medikus? – paklausė Liam žvelgdamas į Ryan. Šis raitėsi ant asfalto užsidengęs veidą delnais.

- Dievaži, žinoma kvieskit, kol jis dar nenumirė ! – tarė Niall stovėdamas prie durų.

- Elisabeth, eime iš čia. – tarė Zayn paimdamas man už rankos. Nežinau kaip atrodžiau iš šono, bet spėju, jog apgailėtinai, nes Zayn elgėsi su manim kaip su mažu vaiku. – Gal nori vandens?

- Man reikia pas Harry. – tariau.

- Bet Lis...

- Man reikia. – kartojau kaip užsispyręs vaikas. Zayn pasidavė ir jau norėjo mane vesti pas jį, kai mums kelią pastojo Louis.

- Kas čia buvo?  - paklausė jis, žvelgdamas tai į mane tai į Zayn.

- Kur buvai TU? – išgirdau pasipiktinusį Zayn balsą ir nustebau.

- Nesipykit... – tariau nudelbusi akis ir giliai kvėpuodama.

- Kalbėjausi su draugais. Ar kas nors paaiškins man, kas įvyko?? – Louis nerimo.

- Tai va, kol tu, Louis kalbėjai su draugais, Elisabeth pateko į bėdą. – aiškino Zayn. Louis susirūpinęs pažvelgė į mane.

- Ar tau viskas gerai?? – paklausė jis, perbraukdamas nykščiu man per skruostą.

- Na, jei ne Harry, man tikrai nebūtų gerai. – tariau.

- Ar paaiškinsit man viską normaliai?

- Ne dabar. – tariau ir Zayn pradėjo mane vesti ten, kur turėjo būti Harry. Palikom Louis už nugaros. Užlipome kažkokiais laiptais ir paėję koridoriumi tiesiai radom Harry, visą kruviną sėdintį ant sofos. Prie jo vis dar stovėjo vienas iš apsauginių. Pribėgau prie jo, Zayn liko stovėti.

- Ar tu sveika?? – paklausė Harry žvelgdamas iš apačios į mane. Prisėdau šalia jo.

- Ar aš sveika??? – suprunkščiau. – Tu sėdi čia visas kruvinas, su ištinusiom rankom ir nubrozdintais krumpliais ir klausi ar aš sveika?? – pradėjau isterikuoti.

- Taip, nes tu čia svarbiausia.

- Nenusikalbėk. Harry, kas tau šovė į galvą?? Tau išviso nereikėjo kištis...

- Aš jam atsilyginau už viską kas įvyko praeityje. Jis buvo neatsiskaitęs už tai. – kai Harry tai pasakė jo akys patamsėjo.

- Kas jam dabar bus? – paklausiau apsauginio. Šis tik gūžtelėjo pečiais. – Galiu jam sutvarkyti rankas?

- Tualetas po kaire.

- Ačiū. – tariau. – Harry, eime. – su Hazza nuėjome į wc.

- Nieko čia nereik tvarkyti.

- Tu visas kruvinas. – jau nežinojau, ar kraujas Harrio ar Ryan'o. – Eikš. – tariau atsukusi silpną šiltą vandens srovę čiaupe. Paėmiau viena Harrio ranką ir pakišau po vandeniu. Šis nusidažė raudona spalva. Jo ranka drebėjo ir buvo gerokai patinusi. Nuplovus kraują pasimatė nubrozdinti krumpliai. – Skauda?

- Ne. – Harry pažvelgė į mane šyptelėjęs. Nuplovusi jo rankas, atplėšiau popierinio rankšluosčio ir nušluoščiau.

- Tavo marškiniai kruvini... Palauk, tuoj ką nors sugalvosiu. – tariau ir nuskubėjau pas Zayn.

- Viskas gerai? – paklausė jis pažvelgęs į mane.

- Harriui reikia persirengti...

- Mašinoje yra koncerto krepšiai, galiu ką nors rasti...

- Dėkinga ! – tariau ir nuskubėjau atgal pas Harry, kol Zayn ieškojo ką jam persirengti. Hazza stovėjo atsirėmęs į sieną ir apžiūrinėjo savo rankas.

- Tikiuosi, neišgąsdinau tavęs tokiu savo elgesiu... – tarė jis nukreipęs akis į mane.

- Na aš to tikrai nesitikėjau...

- Pats nežinau kas man pasidarė... Tiesiog norėjau, kad jis sumokėtų už tai ką yra pridirbęs.

- Jis tikrai sumokėjo. Bet aš bijau to, kas dabar tau gali būti...

- Nieko man nebus... Aš tiesiog gyniau savo panelę. – tarė Harry.

- Bet... – jau norėjau prieštarauti, bet Harry man kalbėti neleido.

- Ššš... Bent kartą neprieštarauk man...

- Nenoriu pyktis, tad patylėsiu. Man tiesiog gaila, jog taip įvyko tokią įsimintiną jums dieną...

- Tu svarbesnė už bet ką... Na, tu juk nebedraugauji su Louis, taip?

- Harry, nereikia.... – tariau stipriai užsimerkusi. Jis žengė žingsnį prie manęs.

- Aš tave myliu, Lis... - tarė jis ir šie jo žodžiai mane persmelkė.

- Aš.... - giliai įkvėpiau. - irgi. - atsidusau. Po velniais, ką aš darau?? Nejaugi pagaliau sugebėjau pripažinti tai... Atsimerkiau. Harry šypsojosi.

- Taip ir žinojau ! - tai taręs jis priglaudė savo lūpas prie manųjų. Taip, aš mylėjau Harry... visą šį laiką aš jį mylėjau.

- Am, atnešiau tau marškinius. – išgirdau Zayn balsą. Harry stagiai atsitraukė ir atsikosėjo prisidengdamas burną.

- Ačiū. Mes tuoj grįšim.

- Tai neskubėkit. – tarė Zayn mirktelėjęs man akį. Nuraudau. Kai užsidarė durys, Hazza tarė :

- Klausyk, aš su tokiom suvarytom rankom nesugebėsiu net marškinių atsisagstyt....