Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 44.

* Įvykiai Elisabeth akimis. *

Kai supratau, kad nebemiegu, mano širdis ėmė stipriai baladotis. Kvėpavimas padažnėjo. Aplinkui buvo tylu. Jokio, nei menkiausio garso. Atsimerkiau. Prieš akis baltos lubos. Taip, aš vėl ligoninėje. Nieko nejaučiau. Pabandžiau atsisėsti, manęs nesuvarstė jokie skausmai. Palata buvo tuščia. Harry. Tai buvo pirma ir vienintelė mintis šovusi man į galvą. Atsiklojau antklodę ir pakraupau. Visa mano kairioji koja ir ranka buvo apibintuotos. Nugara ir kairysis šonas taip pat. Pro bintą sunkėsi kraujas. Nepaisant to išlipau ir lovos ir išėjau į koridorių. Čia buvo tuščia. Nejaugi visi išmirė? Nuėjau į koridoriaus galą, čia kabėjo lenta, kurioje buvo surašyta kokioj palatoj koks pacientas guli. Elisabeth Hardi 309 palata. Harry Styles 411 palata, intensyviosios terapijos skyrius. Nubėgau į kitą koridoriaus galą, čia buvo laiptai. Užlipau jais. Vos tik pasukau į koridorių akis į akį susidūriau su Liam.

- Elisabeth ? – paklausė jis spoksodamas į mane.

- Kur Harry? – paklausiau žvelgdama jam pro petį.

- Tau negalima čia būti... Elisabeth, eime, palydėsiu tave į tavo palatą... – Liam paėmė mane už rankos, tačiau aš nesiruošiau niekur eiti.

- Kur Harry? – pakartojau savo klausimą.

- Jis palatoje. Ten nieko neįleidžia... – Liam buvo žiauriai susikrimtęs. Mano širdies ritmas dažnėjo.

- Ar jam viskas gerai?

- Elisabeth... – Liam neatsakė. Supratau, kad nieko gero jis man pasakyti negali. Prasibroviau pro jį, paleisdama jo ranką ir pasileidau bėgti iki palatos. – Ten negalima, Lis ! – išgirdau Liam balsą už savęs. Buvau jau netoli Harriuko palatos kai mane sustabdė Zayn.

- Paleisk ! – šaukiau. – Paleisk, man reikia jį pamatyti !

- Ten niekam negalima, Lis. Ten nieko neįleidžia... Turime laukti... – Zayn apkabino mane ramindamas. Pradėjau kūkčioti.

- Kodėl?? Zayn, nejaugi jam taip blogai?? – atsakymo neišgirdau. Pažvelgiau į jo akis. – Pasakyk, prašau... Kad ir kas blogo bebūtų, netylėk...

- Aš nežinau... – jo akys spindėjo.

- Kiek laiko praėjo??

- Trys dienos...

- Aš tiek laiko miegojau, dėl kažkokių nubrozdinimų?? – negalėjau patikėti.

- Jie leido tau daug morfijaus... Jis tave migdė....

- Nesvarbu... Sakyk, kas Harriui....

- Jis dar neatsikėlė... – tarė Liam už manęs.

- Mūsų neįleidžia į palatą...  Jo būklė sunki...

- Kur Lou? Niall?

- Jie duoda parodymus pareigūnams... Jų niekaip nepaleidžia iš areštinės... – Zayn sunkiai rinko žodžius.

- Kodėl neapklausia manęs?? Aš žinau, kas tai padarė.... – Liam atsuko mane į save.

- Kas? Elisabeth, kas per šunsnukis tai padarė??

- Ryan ...

- Tu jį pažįsti? – Zayn nervinosi.

- Ne... Tik žinau... Susiduriu su juo nebepirmą kart... Jis psichas...

- Paskambinsiu pareigūnams... – Zayn išsitraukė mobilųjį.

- Grįžtam į palatą, Lis... – tarė Liam.

- Man reikia jį pamatyti... – tariau jam. Nežinau, ką jis pamatė mano akyse, tačiau atlyžo ir paleido mane. Nubėgau prie Harrio palatos ir nieko nelaukus atidariau duris. Tai ką pamačiau... Buvo kraupu. Man sulinko keliai, tačiau nepasidaviau. Harry gulėjo prijungtas prie gausybės aparatų. Jo krūtinė sunkiai kilnojosi. Aparatai pypsėjo. Iš lėto priėjau prie jo. Atsisėdau ant lovos krašto. Nubraukiau garbanėles nuo jo kaktos. Ji buvo drėgna. Jis atrodė toks bejėgis...  – Harriuk... Harriuk, girdi? Aš su tavimi ... – nesitikėjau sulaukti atsakymo, jo ir nesulaukiau. Jis manęs negirdi... Miega...  Angelėlis miega... Atsistojau ir pabučiavau jo lūpas. Jos buvo vėsios...  Išėjau iš palatos ir tyliai užvėriau duris.

- Kaip jis? – paklausė Liam.

- Nežinau... Miega... – tariau lyg pati sau. – Kodėl čia nieko nėra? – paklausiau, nes atrodė, jog visa ligoninė išmirus.

- Trečias ir ketvirtas ligoninės aukštas išnuomuotas mums... Paul taip padarė dėl paparacų ir kitų nežinomų asmenų....

- Kaip... Kaip Louis? – paklausiau, tuo momentu man suskaudo šoną.

- Jis nebesitvardo... Dėl visko kaltina tik save... Tau būtinai reikės su juo pakalbėti...

- Kodėl? – atidžiai pažvelgiau į Liam.

- Aš bijau, kad jis gali ką nors sau pasidaryti... – sustingau.