Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 3. Part 18.

 Harry turėjo raktus, taigi atrakino duris. Abu tyliai įėjome. Bute buvo ramu ir tai tikrai nebuvo įprasta. Bent jau ankščiau. Nusiaviau ir nuėjau svetainės link. Louis sėdėjo ant sofos nugara į mano pusę su laptopu ant kelių. Kuo tyliau, jog jis neišgirstų priėjau arčiau. Ir tuomet pamačiau tai, apie ką ir pasakojo Harry. Louis žiūrėjo mūsų senas nuotraukas. Nutirpau, pamačiusi mūsu abiejų nuotrauką iš Italijos. Hazza nemelavo... Lou tikrai žiūri mūsų nuotraukas... Ramiai, stengdamasi kuo švelniau padėjau savo rankas ant Louis pečių, bet jis vis tiek krūptelėjo ir staigiai atsisuko uždarydamas laptopą.

- Kas... Lis? – Louis'o veido išraiška buvo neįskaitoma.

- Atleisk, jei sutrukdžiau... – tariau, kol Lou akys lakstė nuo manęs, link Harrio ir galiausiai link lagaminų jo rankose.

- Lis... Lisut... Hazza, kas vyksta? – Louis buvo visiškai pasimetęs. Harry išsišiepė.

- Spėk, kas tavęs beprotiškai pasiilgo ir grįžta gyventi pas mus? – paklausė Haz padėdamas lagaminus ant grindų. Louis su viltim akyse pažvelgė į mane. Aš tiesiog palinksėjau galvą. Louis priėjo arčiau ir tiesiog stipriai mane apkabino. Man to taip trūko... Apsivijau rankomis jo juosmenį ir mes tiesiog stovėjome. Daugiau nieko nebereikėjo. Tai buvo momentas, kai abu buvome laimingi ir mums netrukdė net šalia stovintis Harry.

- Aš tavęs pasiilgau... – tarė Lou paleidęs mane įsistebeilijo į mano akis. Šyptelėjau.

- Aš labiau... – Louis pakėlė akis į Harry ir paleido mane. – Nežinau kur buvai visą naktį, bet nujaučiu. Nežinau ką abu veikėt, bet nujaučiu. Ir vis dėlto aš tau dėkingas. Ačiū, kad ją parvedei. – Louis ištiesė Hazzai ranką. 

- Nėr už ką. – Harry nepadavė Louis'ui rankos. Lou žandikaulis kiek atvipo, Haz pavartė akis ir apkabino Lou. Tai buvo taip netikėta... Nepamenu kada mačiau tokį vaizdą.

- Kur... Niall? – paklausiau, kai Haz paleido Lou.

- Jis nakvojo pas Nina. Tiesą sakant ji jį išsitempė per prievartą. – Louis šyptelėjo pats sau.

- Kaip suprast per prievartą? – suraukiau antakius.

- Na, jis galvojo važiuot pas tave... Bet ji jo neleido.

- Ou... – tariau.

- Nunešiu lagaminus į tavo kambarį... – tarė Harry.

- Ačiū. – padėkojau ir Haz nuėjo. Likome tik aš su Lou.

- Taip džiaugiuosi, jog grįžai. – tarė jis paglostęs mano skruostą. – Nežinau kaip ilgai dar būčiau taip tvėręs...

- Tu... Tu žiūrėjai mūsų nuotraukas. – Lou nudelbė akis. – Harry sakė, kad dažnai jas žiūri...

- Ką jis dar sakė? – Louis neatrodė patenkintas.

- Nesvarbu. Tai miela, Lou...

- Elisabeth, galiu paklaust tik vieno klausimo? – Louis nustatė rimtą veido išraišką. Palinksėjau galva. – Ar mus dar kažkas sieja? – sustingau.

- Louis, aš tave myliu. Ar tai ką nors reiškia? – pradėjau drebėti.

- Tą ir norėjau išgirsti. – tarė Louis ir prisitraukė mano liemenį prie savęs. Pažvelgiau į Louis akis, jis žiūrėjo į mano lūpas. Pasistiebiau ir po tiek laiko mūsų lūpos vėl susijungė. Tai buvo paprastas bučinys, nieko daugiau, tačiau buvo taip gera tai jausti... Po viso to laiko, kai buvome atskirai, jaučiausi taip, lyg jį bučiuočiau pirmą kartą... Kaip tą dieną parke... Fontane. Šyptelėjau, Louis atsitraukė. – Nejaugi viskas susitvarkė?

- Tikiuosi. – tariau ir prisiglaudžiau prie jo.

- Lisute... Negaliu patikėt, kad grįžai. Ką veikei visą tą mėnesį?

- Dirbau ir depresavau. – nervingai nusijuokiau. – Louis, patikėk, nevienam tau sunku buvo...

- Ką dirbai? – Louis užsimerkė. Galiu prisiekt, kad jis drebėjo.

- Mane fotografavo...

* ĮVYKIAI LOUIS AKIMIS*

- Dirbau ir depresavau. – Lis nusijuokė. – Louis, patikėk, nevienam tau sunku buvo...

- Ką dirbai? – vien mintis, jog Lis dirbo kokį nors darbą mane siutino. Nežinau kodėl, bet negalėjau įsivaizduoti jos dirbant. Ji per gera tam.

- Mane fotografavo...

- Kas? Kur? Koks čia darbas Lis?

- Taigi pas Phill, Louis. Pameni tuos kvepalus? Na, dabar aš kaip ir šioks toks modelis... – ji droviai šyptelėjo.

- Lis, gali man kai ką labai svarbaus pažadėti? – ji tiesiog palinksėjo. – Jokių erotinių fotosesijų.