Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 6.

* LOUIS AKIMIS* Kai tik atvažiavome į ligoninę lėkėme į palatą. Prie jos Liam kalbėjosi su gydytojais. Kiti daktarai ramino Harry, aplink mėtėsi sudužusių vazonų šukės.

- Kas vyksta? – sušukau artėdamas prie jų.

- Šis vaikinas drumsčia ramybę ! – sušuko vienas iš gydytojų rodydamas į Harry .

- Harry? – tariau priėjęs prie jo ir griebęs jam už peties.

- Jie neįleidžia manęs į palatą !

- Jie niekieno neįleidžia Harry! - pakėliau balsą.

- Šis vaikinas buvo ten įėjęs be leidimo . – tarė seselė.

- Harry, ar tai tiesa? – paklausiau netekęs žado.

- Taip. Mane užkniso čia sėdėt ir laukt, kai žinau, kad palatoje mano mylima mergina merdėja ! Girdi Louis? UŽKNISO ! – jis tai išrėkė man į veidą.

- Ei ei ei, žmogau ! Ji mano mergina, taip kad neįsijausk . – stengiausi tvardytis, bet Harry tikrai mane užkniso.

- Vaikinai, nesipykit, Elisabeth bunda ! – sušuko Liam. Mes abu suklusome.

- Į palatą galima įeiti tik vienam asmeniui. – tarė gydytojas. Abu su Harriu pasukome prie durų.

- Tik vienam ! – sušuko gydytojas.

- Eisiu aš. – tarė Harry. Pašaipiai nusijuokiau.

- Norėtum. Kol ji oficialiai mano panelė, didžiausią teisę aplankyti ją turiu aš. – palikau jį apšalusį ir įėjau į palatą. Elisabeth gulėjo ir sunkiai kvėpavo. Buvo užsimerkusi. Uždariau duris ir priėjau prie jos lovos.

* ĮVYKIAI ELISABETH AKIMIS* Pajutau savo ranką šiltame delne.

- Lis? Ar girdi mane? – Louis... Mmm... Louis balsas... Atsimerkiau ir pažvelgiau į jį. Pagaliau galėjau matyti jo veidą...

- Lou?

- Ohh, mieloji, kaip mes dėl tavęs jaudinomės...

- Kur kiti? Kas man buvo Lou?

- Mums gydytojai nesugebėjo normaliai paaiškinti...  Mane vienintelį įleido į palatą, kad per daug nesijaudintum, kiti liko už durų...

- Na tu mane ir vienas labai jaudini .. – nusišypsojau. Lou nusijuokė savo žaviu juoku.

- Kaip aš tavęs pasiilgau... – Lou paglostė mano plaukus.

- Man rodos pradedu viską atsiminti... – tariau suraukusi antakius. – Louis ! Aš pamenu visus įvykius !

- Nejaugi mažyt? – Louis šypsena kiekvieną akimirką didėjo.

- Pamenu kai buvom prie fontano... Pamenu, kai Harry mane vežė į darbą... Kad Zayn patiko Lilo !

- Gal pagaliau viskas susitvarkys?

- Tikiuosi ... - tariau ir pažvelgiau jam į lūpas. Jis suprato ko aš noriu. Pagaliau, pagaliau mūsų lūpos vėl susijungė. Aš jo taip norėjau... Kiekviena savo kūno ląstele norėjau Louis'o. ČIA IR DABAR. Panėriau pirštus jam į plaukus ir atsidusau.

- Tau negalima jaudintis... Kol kas ne... – sužnabždėjo Lou man į lūpas. – Bet pažadu, kai tik grįšim namo, tu būsi tik mano... – jis atsitraukė. Mano širdis plakė nerealiais tempais. Aparatai pypsėjo kaip pašėlę.

- Aš tavęs noriu... – tariau šiek tiek susigėdusi.

- Baik... Nes aš pradėsiu laužyti taisykles, o tai nebus gerai...

- Louis... Lou... Prašauu... Aš noriuuu tavęs... MALDAUJU... – prašiau.

- Velniop viską ! – pagaliau nugalėjau Louis. Jis vėl pasilenkė prie manęs.