Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 43

To aš mažiausiai norėjau...

- Oj ne ne ne Lou ... – truputį panikuodama tariau. – Nemanai, jog per anksti?

- Ak liaukis Lis ! Viskas bus gerai, pamatysi !

- Bet mes taip trumpai pažįstami... – tariau lyg pati sau.

- Galiu garantuoti, kad patiksi mano mamai, o ypač sesutėms ! – kol Lou kalbėjo, į kambarį atėjo Hazza.

- Tai ką jau planuojat? – paklausė jis vėl be jokių emocijų veide.

- Vešiu Lis supažindint su savo šeima ! – Louis nusijuokė ir apkabino mane per petį. Rodos nei aš nei Harry nedžiūgavom ...

- Ou ... – tarė Harry pažiūrėdamas į mane.

- Na, tai einam krautis daiktų ! – tarė Lou ir nušoko nuo lovos. Atsistojau ir aš. Nuėjau į savo kambarį. Pasiėmiau mažąjį lagaminą ir susimečiau būtiniausius daiktus ir rūbus. Pradėjau galvoti, ką apsirengti... Juk vis dėlto ji Louis'o mama.. Užsidėjau paprasčiausią baltą suknelę ir pasileidau plaukus. Šiek tiek pasidažiau, bet atrodžiau natūraliai. Išėjau į koridorių pasirodyti vaikinams ir paklausti ar bus gerai. Tačiau vos tik išlindau iš savo kambario atsitrenkiau į Harry.

- Oj atleisk... – tarė jis ir sulaikė mane, kad nenukrisčiau. – Oooo.... Nuostabiai atrodai... – Harry mane nužiūrėjo. Truputį susigėdau.

- Na, norėčiau Louis'o mamai norėčiau padaryti kuo geresnį įspūdį.... – tariau. Šypsena nuo Harrio veido dingo.

- Ai, viskas aišku... – tarė jis vis dar mane laikydamas.

- Kur Lou? – paklausiau.

- Jis savo kambaryje dedasi daiktus...

- Tai einu pasirodysiu jam ... – tai tarusi jau norėjau eiti, tačiau Harry manęs nepaleido.

- Pabūk čia... Tavęs nebus tiek dienų... Aš tavęs pasiilgsiu ... – tai pasakęs Hazza prisitraukė mane prie savęs ir padėjo savo smakrą man ant viršugalvio. Tuo pačiu jis uostė mano plaukus.

- Ne Harry, jei Lou pamatys? Ne... Tu net negali manęs pasiilgti... – tariau ir pradėjau trauktis nuo jo. Harry pažvelgė man į akis.

- Prašau ... Prašau, pabūk su manim ... – tarė jis tokiu balsu, kokio gyvenime dar negirdėjau... Jis vos ne maldavo... Buvo per sunku jam atsakyti.

- Harry...

- Prašau ... – jis pirštais pakėlė mano smakrą, kad pažiūrėčiau į jį.

- Tai nesaugu... – tariau ir nusisukau nuo jo. Stengiausi iš paskutiniųjų atsilaikyti.. Greit nuėjau į Louis'o kambarį, palikdama Harry stovėt nieko nepešusį.

- Louis... Kaip manai, ar gerai apsirengiau ? – paklausiau šiek tiek nusiraminus. Lou atsisuko ir nužvelgė mane.

- Kaip visad tobulai atrodai...

- Nu jau nereikia tik... – tariau kiek susigėdusi. – Aš jau susiruošiau ...

- Tai galim važiuoti ! – tarė Lou ir užsegė savo lagaminą.

- Tik turiu vieną klausimą... – tariau. – Ką darome su Lilo?

- Neabejoju Zayn ar Harry juo pasirūpins... – nuramino mane Lou.

- Na gerai...- tariau. Lou nusišypsojo, paėmė mūsų lagaminus ir nunešė į range roverį. Nuėjau į Harrio kambarį. Jis gulėjo ant lovos, užsimerkęs. Iš pradžių pagalvojau, jog miega, bet kai tik ruošiausi išeiti iš jo kambario jis tarė.

- Pasilik ... – kruptelėjau. Kaip jis išgirdo?

- Aš tik ... – pradėjau sakyti.

- Tu labai gardžiai kvepi... Iš toli užuodžiu ... – tarė jis ir atsimerkė. Patapšnojo ant lovos šalia savęs kviesdamas atsisėsti. Iš pradžių suabejojau, bet galiausiai prisėdau šalia.

- Gal galėsi pasirūpinti Lilo? Lou sakė, kad Zayn'as juo pasirūpins, bet jei jis negalės, gal tu galėtum? – paklausiau. Hazza atsisėdo.

- Paslauga už paslauga.... – tarė jis ir pradėjo lenktis prie manęs. Damn, tas paslauga už paslauga mane jau pradeda biesint... Jau antras kartas... Ir kuo toliau tuo rimčiau... Giliai įkvėpiau ir daviau jam paprastą bučkį į lūpas. Staigiai atsitraukiau ir nulipau nuo lovos. Jis nusišypsojo. – Ot kokiaa...

- Dėkui ir iki pasimatymo ! – tariau ir išlėkiau iš jo kambario. Nuėjau į automobilį, kur manęs jau laukė Lou.

- Na, pasiruošusi? – paklausė.

- Niekada... – atsakiau. Jis nusijuokė. Pradėjome važiuoti. Kuo toliau, tuo labiau mano jaudulys augo. Labai bijojau jo šeimos reakcijos į mane... Visą kelionę vien tik apie tai ir galvojau... Pagaliau atvažiavom... Louis išlipo iš mašinos ir atidarė dureles man.

- Viskas bus gerai... – sušnabždėjo jis man į ausį. Kažkodėl taip nemaniau. Mums nespėjus ateiti iki namo durų, į lauką atėjo jo mama. Lou paleido mane ir nuskubėjo apkabinti ją. Stovėjau kaip stulpas. Tuomet Lou apkabino ją per petį ir tarė.

- Mama, susipažink, čia mano naujoji draugė, Elisabeth !