Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 76.

Buvau panėrusi iki kol pajutau Harrio rankas sau ant liemens, tuomet išnėriau.

- Juk nemanai, jog džiaugsiuos tuom, kad tau ar Louis'ui blogai? – rimtai pažvelgęs į mane paklausė Hazza. Nuo jo plaukų lašėjo vanduo. Visas mano mintis išvaikė jo apnuogintas, šlapias, pašiurpęs kūnas.

- Am ... Ką? – stengiaus  susikaupti, bet man nė velnio neišėjo.

- Gerai jautiesi? – jis atrodė susirūpinęs.

- O kaip mano vietoje jaustumeis tu? – jis susimąstė, tačiau atsakymo iš jo nesulaukiau. – Žinai... Manau mes su Lou, vienas kitam kerštaujame...

- Kaip suprasti? – abu buvom iki pusės įsibridę į vandenį, saulė mus skaisčiai apšvietė. Jo rankos vis dar buvo ant mano liemens.

- Na, iš pradžių aš su tavim.... Nu ten tie visi nesusipratimai... Dabar Louis tą patį daro su Eleanor...  Mane kažkas paveikė ir aš su Just... – nustojau kalbėt, nes supratau, kad eilinį kartą pasakiau per daug.

- Tu su Justinu??? – Harry ryškiai susinervino.

- Nieko. Tiesiog mes su Lou bandom sukelti vienas kitam pavydą... Na, bent jau aš taip manau.

- Elisabeth... Kas buvo su Justinu? – Harry nedavė man ramybės.

- Mes tik pasibučiavom. Aš jam atsidėkojau ir tiek. Nieko rimto. – bandžiau viską nuleisti juokais.

- Atsidėkojai už ką?

- Jis man padovanojo žiedą... – ištiesiau Harriui ranką. Jis jį apžiūrėjo.

- Hm, dailus blizgutis. – jis neatrodė labai patenkintas.

- Bijau pagalvoti, kiek jis kainavo...

- Žinai, tu dar nieko neturi nuo manęs.... – Hazza pažvelgė į mane savo žaliom akim.

- Man nieko nereikia. – tvirtai tariau. Nemėgau, kai kiti dėl manęs leido pinigus.

- Na, bet pažiūrėk... Iš Lou turi šį pakabutį... – jis parodė į širdutę su sparnais ant mano kaklo. – Telefoną... Iš Niall'o apyrankes... Net iš Justin'o gavai žiedą. O iš manęs nieko. Jaučiuosi nekaip...

- Nagi, liaukis. Nieko nepriimsiu. Man ir taip didžiausia dovana yra tai, jog esi mano draugas. Niekada apie tai net pasvajot negalėjau, o dabar štai kaip viskas susiklostė....

- Lisut... Dabar aš tau galiu būti daugiau nei draugas.... – Harry pirštu pakėlė mano smakrą kad pažvelgčiau jam į akis.

- Ką turi galvoje? – paklausiau. Šiuo metu man buvo sunku mąstyt, kai tiek daug visko įvyko.

- Juk žinai, kad myliu tave. Elisabeth, aš niekada nesugalvočiau pasielgti taip kaip elgiasi Louis. Tu man būtum vienintelė ir visam laikui. Neskaudinčiau tavęs, mes nesipyktume, būtume laimingi... Tu tik pagalvok apie tai.

- Ir visą gyvenimą nebegalėtum Louis'ui į akis pažiūrėti. Kas iš to Harry? Jei jau tai gausis, kad aš ir Lou.... – mano balsas nutrūko, stipriai užsimerkiau. – išsiskirsime.... Tada aš išsikraustysiu iš jūsų buto ir dingsiu visiems laikams. Nebetrukdysiu jums ramiai gyvent, jūs manęs nebematysit. Viskas bus kitaip..

- Juk tu nekalbi rimtai, Lis? – Hazza sugriebė mane už pečių ir papurtė. – Ar bent pagalvojai, kaip be tavęs ištvers Niall? Ar pagalvojai apie tai, kaip sunku bus man?? – jis spaudė mano pečius.

- Paleisk, man skauda...

- Tada pažadėk, kad niekur nedingsi ! Daugiau niekada niekur neišeisi neperspėjus. Pažadėk Elisabeth...

- Nieko negaliu nei Tau, nei kitiems prižadėti, Harry. Juk amžinai negaliu būti jūsų išlaikytinė.

- Žinai, jau geriau visam laikui liktum su Louis, negu išeitum ir nebegrįžtum. – šie Harrio žodžiai mane persmelkė. Tai įrodė kokia brangi jam esu bet kuriuo atveju. Jis jau geriau skaudančia širdimi stebės, kaip esu laiminga su kitu vaikinu, negu turės  galimybe ramiai gyventi manęs nematant...

- Harry... Dabar viskas per sudėtinga... Aš pavargau. Aš tikrai labai pavargau... – krante suskambėjo Harrio telefonas. Hazza paėmė mane už rankos ir nusitempė į krantą.

- Klausau? – Harry kalbėjo žvelgdamas į mane. Iš pradžiu nesupratau kas skambina. – Ji su manimi. – girdėjau, kad kažkas per mobilųjį kažką aiškina, bet nieko  nesupratau. – Tu esi visiškas durnius, Lou. Ar bent įsivaizduoji kaip ją įskaudinai??? Kai grįši, tada ir pakalbėsim. – skambino Louis. Ar jis gailisi? Nemanau. – Jeigu ką, mes paplūdimyje. – Harry padėjo ragelį.

- Ką jis sakė? – paklausiau.

- Kad viskas ne taip kaip atrodo... Neįsivaizduoju kokį pasiaiškinimą jis sukurs, bet aš juo netikėsiu. Joks paaiškinimas negali pateisinti tokio elgesio.

- Tiesiog prašau nesikišti... Tai mano ir Louis reikalas, gerai?

- Bet... – pradėjo Harry.

- PRAŠAU.

- Gerai...

- Ačiū. – tariau ir atsiguliau ant rankšluosčio. – Tai nepasakysi kodėl jiems prireikė važiuoti į miestelį?

- Pasakysiu. – nustebau išgirdusi teigiamą atsakymą iš Harrio lūpų.

- Na? – nekantravau.

- Um... OH tu velnias !!! – sušuko Hazza. Staigiai atsikėliau ir pažvelgiau į jį.

- Kas ???

- Paparacai! Šūdas ! Eina sau, dabar tai šakės. Nu bleeeem. – Harry nervinosi. Pasekiau jo žvilgsnį ir pamačiau, kad už keliolikos metrų stovi du vyrai ir fotkina mus.

- Nekreipk dėmesio. Vis vien nieko gero nenufotkins... – tariau ir vėl atsiguliau.

- Na, bet jie vis vien ras iš ko padaryti skandalą. Kaip aš nuo to pavargau... Noriu normalaus gyvenimo...

- Zayn tą patį sakė... – tariau atsiminusi savo ir Zayn pokalbį balkone. – Šiaip ar taip, mes nepabaigėm.. Tai ko jie ten važiavo?

- Liam, Danielle'i sužadėtuvių žiedą perka...