Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 44

Jo mama labai mielai nusišypsojo ir man palengvėjo.

- Sveika ! – tarė ji ir paspaudė man ranką.

- Laba diena... – tariau ir nusišypsojau. Louis visą laiką stovėjo išsišiepęs.

- Na, užeikite į vidų, iš mokyklos tuoj turėtų grįžti mergaitės... – Louis'o mama pakvietė mus į vidų. – Kiek laiko pabūsite?

- Iki vakaro ... – tarė Lou. Nieko nesupratau... Iki vakaro? Galvojau, kad čia pabūsim bent kelias dienas... Klausiamu žvilgsniu pažvelgiau į Lou. Jis sušnabždėjo man į ausį. – Turiu tau staigmeną...

- Tai ko taip trumpai? – rodos ir jo mama nustebo taip kaip aš.

- Turiu reikalų... – paaiškino Lou.

- Kaip visad... – tarė jo mama ir nusijuokė. Tuomet Lou su mama aprodė man savo namą. Jis buvo paprastas, bet gražus. Nuėjom į seną Lou kambarį. Nusijuokiau. Jis buvo žydros spalvos, prie lango stovėjo lova. Ant sienų kabėjo pilna plakatų ir šeimos nuotraukų. Miela...

- Lou, koks fainas tavo kambarys ! – tariau, kol apžiūrinėjau nuotraukas.

- Žinau ... – tarė Lou tarsi.... Susigėdęs?? Kol apžiūrinėjom jo kambarį namo grįžo Lottie, Felicite, Daisy ir Phoebe. Georgia gyveno kitur... OMG. Jos visos buvo jau tokios didelės... Atsimenu jas dar mužutes... Vos sugebėjau atpažinti. Jos iškart puolė Louis į glėbį. Jie buvo taip pasiilgę vieni kitų... Lou buvo nerealiai laimingas... Net susigraudinau. Tuomet jis pristatė joms mane.

- Sesutės... Čia mano naujoji mergaitė Elisabeth...

- Sveikos ! – tariau ir pavaišinau jas saldainiais kuriuos nupirkau, kai buvom sustoję degalinėje.

- Louis, tavo mergaitė labai graži... – tarė Phoebe.

- Aww, ačiū princese ! – tariau. Ji parodė savo nuostabią šypseną. Rodos aš joms patikau.. Ypač dvynukėms Phoebe ir Daisy... Jos šukavo man plaukus, aprodė savo kambarius. Nuostabios mergaitės. Lottie ir Felicite jau buvo tikros panelės, tad vos tik pavalgiusios išlėkė kažkur su draugėm. Lou buvo teisus, viskas buvo gerai. Jo mama nuostabi, sesutės beprotiškai mielos... Iškart visas pamilau... Greit sutemo, ir deja mums atėjo metas važiuoti. Mačiau, kaip Louis'ui sunku atsisveikinti. Suspaudžiau jam ranką. Jis pažvelgė į mane ir be garso pasakė ačiū.

- Na, gaila, jog pabuvot taip trumpai... – susigraudinusi tarė Lou mama. – Elisabeth, esi nuostabi.. Tikrai... – man kažkas suspurdėjo viduje.

- Dėkui jums... Labai ...

- Iki mama... – tarė Lou ir stipriai ją apkabino. Tuomet sesutes. Aš taip pat. Sėdom į Harrio range rover ir išvažiavom žiūrėti mano staigmenos...