Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 50.

PYP. PYP. PYP. Nagi, Justinai, atsiliepk ... Kartojau sau mintyse. Pyp. Pyp. Trakšt.

- Klausau? – išgirdau pridususi balsą.

- Justinai? – paklausiau, nes nebuvau įsitikinusi, kad pakėlė jis.

- Taip... – kelioms sekundėms stojo tyla. – Elisabeth??

- Nenorėjau trukdyti, atleisk...

- Netrukdai ! Dieve mano, pagaliau paskambinai... Aš taip jaudinaus...

- Nebuvo ko...

- Tiesiog nežinojau kur dėtis.... Niall paskambino man prieš porą savaičių ir pasakė, kad kažkas nutiko tau ir Harriui... Bet tada nutrūko ryšys...

- Mus užpuolė... Kelias savaites prabuvome ligoninėje... Na, Hazza vis dar ten... Bet skambinu ne dėl to... Man reikia tavo paslaugos.

- Gerai, bet poto turėsi viską man papasakoti...

- Papasakosiu kai susitiksime. Tokie pokalbiai ne per telefoną...

- Gerai. Kokia ten paslauga?

- Na ryt Niall gimtadienis... Kadangi jo šventimą perkeliame dėl Harrio, jis bus maždaug už mėnesio. Žodžiu, bus du sujungti gimtadieniai, Niallerio ir Liam'o. Tiesiog norėjau tave pakviesti atvykti nežinant Niall'ui... Na, norėčiau, kad nesužinotų niekas. Tai būtų lyg ir staigmena...

- Padarysiu viską, kad tik galėčiau atvykti...

- Būčiau labai dėkinga... Tiesa, dar net nežinau kur jis vyks...

- Nieko tokio, kai sužinosi, pranešk .

- Liksiu skolinga ! – tariau ir pati sau nusišypsojau.

- O taip... Na mergyt, jau turiu lėkti. Ar tikrai viskas gerai? – dar kart pasiteiravo Justinas.

- Tikrai ! Dėkoju... Iki greito !

- Iki ... – tai taręs Justinas padėjo ragelį. Nusišypsojau pati sau. Viena dovana Niall ir Liam gimtadieniui galima sakyti suplanuota. Bet ką daryti dėl rytojaus... Vien maisto iš Nandos neužteks...

- Apie ką galvoja mano mažytė? – paklausė Louis įėjęs į kambarį. Jam nuo plaukų lašėjo vanduo.

- Čia dėl rytojaus... – tariau šiek tiek susikrimtusi. – Neturiu ko padovanoti savo geriausiam draugui...

- Ak, Lisut... Tu pati esi Niall'ui geriausia dovana...

- O ką jam dovanosite jūs?

- Na, mes jam nupirkome naują automobilį...

- Bet juk jis nemoka vairuoti... – nusijuokiau.

- Aš sukalbėjau su Nina. Ji nuves jį į vairavimo kursus... – pažvelgiau Lou į akis.

- Tu kalbėjai su Nina?

- Na taip... Kol buvai ligoninėj, mes rūpinomės Niallerio gimtadieniu...

- Hm... – nudelbiau akis. Louis suėmė mano veidą delnais ir atsiklaupė prieš mane.

- Lisut, kas negerai?

- Nieko ... – tariau ir kuo įtikinamiau pabandžiau nusišypsoti.

- Manęs neapgausi... Aš su ja buvau susitikęs tik vieną kartą...

- Nejaugi manai, kad aš pavydžiu? – paklausiau. Tai buvo juokinga. Bet mane iš vidaus tai drąskė. Vien pagalvojus apie Lou ir kitą panelę...

- Nežinau... Tiesiog, kai išgirdai, kad buvau su ja, tu...

- Ššš... Viskas gerai. Aš tavimi pasitikiu. – tariau ir pasilenkiau jį pabučiuoti. Jis šyptelėjo man į lūpas.

- Eime miegoti?

- Aha...

- Labanakt meile... Ryt laukia smagi diena... – jis dar kart mane pabučiavo.

- Labanakt... – tariau jam į lūpas ir Lou išsitiesė ant lovos. Net nespėjau pastebėti, o jis jau miegojo. Man miego visiškai nesinorėjo. Mintys sukosi apie Justiną, Niall, Niną, Niallerio dovaną rytojui... Iš po lovos išsitraukiau seną savo prisiminimų dėžutę ir nuėjau į vonią. Dėl viso pikto užsirakinau ir pradėjau raustis po ją tikėdamasi rasti ką nors tinkamo. Nuotraukos... Pilna mano ir Eriko nuotraukų. Nostalgija. Padėjau jas į šoną, nes bijojau, jog sukils prisiminimai. One Direction seni plakatai. Nusišypsojau. Pagaliau pamačiau tai ko ieškojau. Visa krūva mano darytų draugystės apyrankių. Eh... Jos jo nenudžiugins.. Jos apgailėtinos ir bevertės palyginus su Niallerio apyranke dovanota man. Bet vis geriau negu nieko... Išrinkau dvi vienodas. Vieną užsirišau sau, kitą įsidėjau į kišenę. Tuo metu mano akį patraukė dėžutėje gulintis pakabukas. Tai buvo keturlapis dobiliukas, kurį prieš 8 metus pirkau Niallerio garbei. Nusijuokiau. Užsisegiau jį ant kaklo. Jis puikiai derėjo prie pakabučio, kurį Lou man padovanojo Italijoje. Niekad jų nenusiimsiu. Sukroviau viską atgal į dėžutę ir grįžau į lovą. Smigau su visais rūbais. Mane pažadino Louis.

- Mažute, ruoškis, kol Niall dar neprabudo... – išgirdau jo balsą šalia skruosto. Jo alsavimas privertė pašiurpti mano odą ir aš atsimerkiau. – Labas rytas gražuole !

- Sveikas... - tariau ir nusižiovaujau.

- Turi valandą susiruošti... Tuomet atvažiuos Zayn, Perrie, Liam ir Danny. Jie paims mus su Niall ir varysim pasiimti maisto iš Nandos. – pašokau iš lovos.

- Valandą?? – visi miegai išsilakstė iš galvos ir nuskuodžiau į vonią. Greit palindau po šaltu dušu ir išsiploviau galvą. Kol džiuvo plaukai pasidažiau. Užsimečiau juodą, aptemptą suknelę iki kelių su šleikutėm. Ji buvo nuostabi. Ją man išrinko Niall, kai kažkada važiavome kartu apsipirkti. Susišukavau. Kažkas pasibeldė į duris.

- Jau pasiruošusi? – išgirdau Lou balsą.

- Aha, tuojaus ! – tariau ir iš ant žemės gulinčių džinsų kišenės ištraukiau draugystės apyrankę. Grįžau pas Lou. Jis nužvelgė mane.

- Wow... Laukiu nesulaukiu savo gimtadienio... – nusijuokiau.

- Niall jau prabudo?

- Aha... Pasakiau jam, kad važiuojame pas Harry, jis ruošiasi. Tuoj turėtų atvažiuoti tie... – kaip tik tuo metu pasigirdo mašinos pypsėjimas iš apačios. – Einu pas juos. Kai Niall bus pasiruošęs, ateikit !

- Gerai !

- Atrodai stulbinamai... - tarė jis dar kart nužvelgęs mane.

- Ačiū... – padėkojau ir Lou nuėjo į lauką. Atsidarė Niall kambario durys.

- Nu žmonės, aš pasiruošęs, galim važiuoti pas Ha... – Niall nepabaigė sakinio ir užsispoksojo į mane. Sukau jo apyrankę tarp pirštų. Žengiau keletą žingsniu prie jo.

- Žinai, šiandien ypatinga diena... – tariau pažvelgusi jam į akis.