Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 33.

Mama žiūrėjo į mane visiškai tuščiu žvilgsniu. Akimirką ji susvyravo.

- Elžbieta, nesielk su manim taip....

- Mama, atleisk, kad tau nieko nesakiau, tiesiog visko tiek daug vienu metu įvyko...

- Kūdikį? – pakartojo ji. Buvo visa išbalusi.

- Mam, gal nori atsisėsti? – paklausiau ir pasivedžiau ją toliau prie kito suoliuko ir pasodinau.

- ...

- Ššš, mama, aš viską paaiškinsiu... Taip aš laukiausi vaikelio nuo Louis... Bet to nežinojau ir patyriau persileidimą... – mamos akyse susikaupė ašaros.

- Kaip??

- Kurį laiką nevalgiau... ir... Na rūkiau...

- gi tu man pažadėjai...

- Žinau. Bet aš nežinojau apie vaikelį. Kol vieną dieną mane paguldė į ligoninę... Mes su Louis sunkiai tai išgyvenom mama... Atleisk, kad tau nepranešiau, nenorėjau gąsdinti... – nusprendžiau jai nepasakoti apie atminties praradimą.

- Taigi, mes praradome savo pirmą anūką... – tarė mama rankomis užsidengdama veidą.

- Atleisk... Mamyt.... – apkabinau ją. Pažvelgiau į vaikinų pusę. Jie jau ruošėsi eiti. – Turime eiti... – mama atsistojo ir nusišluostė ašaras. Pastebėjau, kad Harry kalba telefonu. Priėjome prie jų. Jis atrodė labai susinervinęs. Kai tik padėjo ragelį iškart viską paaiškino.

- Elisabeth tu lavonas... Paul atvažiuoja čia ir iškart skrendam į Londoną... Paul laaabai pyksta. Dabar tai bus... – nutirpau.

- Man to nereikėjo daryti, taip? – paklausiau pažvelgusi į fanes.

- Nereikėjo... – tarė Harry.

- Gerai merginos, atleiskit turime eiti... – tariau joms. Pusę jų jau verkė. – Pažadu, juos čia dar atvešiu... Kadanors.... Iki ! – tariau ir griebiau Louis ir mamą už rankų ir nusivedžiau į viršų. Čia jau laukė turo autobusas. Paul turbūt viduje... Man šakės... Be to atėjo laikas atsisveikinti su mama.

- Na El saugok save....

- Pažadu... Perduok linkėjimus Dianai ir... Tėčiui... Greit susiskambinsim... Iki ... – stipriai apkabinau ją. Tuomet paleidau. Ji apsikabino su visais berniukais. Tai atrodė nerealiai mielai... Dar kart pamojavau jai ir visi sulipome į autobusą. Jau pasiruošiau Paul moralui...

- Kas visa tai sumąstė? – tarė jis ramiai. Visų berniukų žvilgsniai įskaitant Danielle pasisuko į mane. Fainai.

- Aš... Atleisk Paul... – tariau nudelbusi akis. Jis giliai įkvėpė.

- Kad daugiau man tai nepasikartotų, supratai?

- Taip... – tuom pokalbis visų nuostabai ir baigėsi. Paul nuėjo pas vairuotojus ir autobusas pajudėjo.

- Oho, lengvai išsisukai... – tarė Niall eidamas į virtuvę.

- Pagaliau pamatysiu Perrie !!! Įdomu, kokių nesąmonių jai prikrėtė Lilo ... – tarė Zayn. Nusišypsojau. Kišenėje suskambo mano telefonas. Atsiprašiau ir nuėjau į kitą kambarį.

- Klausau?

- Sveika Elisabeth ! – išgirdau pažįstamą balsą. Suraukiau antakius ir pažvelgiau į telefono ekraną.

- Justin?? – su nuostaba tariau.

- Taip taip... Žiūrėk, aš šiandien vakare nusileisiu Londone įrašyt dainos, gal norėsi vėliau susitikt? – o dieve....

- Am, naktį?

- Na taip... Tik tada būčiau laisvas...

- Na, aš tik dabar grįžtu iš Lietuvos į Londoną, tai net nežinau... – tariau abejodama.

- Nagi ... Pasiilgau tavęs... – ir man tai sako Justin Bieber??

- Na gerai, pakalbėsiu su Niall...

- Ne ne ne. – nutraukė jis mane. – Nenorėtum pabūti dviese?

- Am, Justin... Aš turiu vaikiną. Negaliu sau to leisti.... – jis nusijuokė.

- Taigi mes tik draugai. Tiesiog draugiškai pasišnekėsime ir viskas...

- Na pažiūrėsim... Beje, su kuo įrašinėsi dainą? – paklausiau iš smalsumo.

- Su Wiz Khalifa... – staiga visos mano abejonės dingo. Dievinau tą bičą.

- Gerai, susitiksim.  Galėsiu su juo susitikt? – paklausiau pakankamai įžuliai.

- Žinoma !

- Gerai J.B, dar susirašysim ... – tariau ir padėjau ragelį. Pradėjau planuoti planą chuliganą kaip išsisukti nuo berniuku. Grįžau pas visus. Louis pažvelgė į mane.

- Kas skambino? – paklausė kai prisėdau šalia jo.

- Am... Sesė....

- Aišku... Viskas gerai?

- Taip. – tai tarusi pabučiavau jam į nosytę. Greit privažiavome orouostą, kur mūsų jau laukė lėktuvas.

- Londone, mes pareinam !!! – sušuko Liam ir visi nusijuokė. Sumetėm lagaminus į lėktuvą. Šį kart sėdėjau su Louis. Negaliu patikėti, kad prieš kelias savaites buvome susipykę... Kai pakilome pajaučiau Lou lūpas sau prie ausies.

- Aš tave myliu... Labai... Prašau niekad manęs nepalik... – mane nukrėtė šiurpas, net pati nežinau kodėl. Jis pabučiavo mano kaklą ir užmigo man ant peties.

- Amžinai būsiu tavo ... – tariau ir pabučiavau jo viršugalvį. Amžinai, dar kart pakartojau sau mintyse.