Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 36

Kai pradėjo temti, pažvelgiau į laikrodį ant Niall rankos. Buvo pusę vienuolikos. Nusprendėme eiti namo. Ėjome apsikabinę, turbūt atrodėm kaip pora... Bet man nerūpėjo. Toks dalykas kaip Horan hug tikrai egzistavo ir jis buvo nerealus. Niall buvo tikras draugas... Net nepastebėjau, kaip priėjome butą, pradėjau bijoti... Bijoti sutikti Harry... Bet susikaupiau. Kai įėjom, Niall mane paleido, padėkojo už dieną ir nuslinko į savo kambarį. Svetainėje girdėjau įjungtą TV, bet nuėjau į savo kambarį. Išsikrausčiau daiktus, kol atėjo Louis. Piktai į jį pažiūrėjau.

- Am... Ar kas netaip? – nesusipratęs paklausė Lou.

- Kaip mano darbas??? – Lou tik nusišypsojo.

- Aš sakiau, jog tu jo nebeturėsi... – akis nudelbęs tarė jis.

- Ką padarei, Lou???- pakėliau balsą.

- Pakalbėjau su tavo bosu... Lis... aš tave galiu išlaikyti.... – Louis priėjo prie manęs.

- Aš to nenoriu Lou... Tu ir taip man per daug geras... Aš to nenusipelnau...

- Šššš ... – Louis nutildė mane pridėdamas savo rodomąjį pirštą man prie lūpų. – Kaip praleidai dieną? – Lou nukreipė temą, neturėjau jėgų ginčytis.

- Puikiai... Su Niall buvom kirpykloj...

- Pastebėjau... – tarė Lou nužvelgęs mane. – Mano šviesiaplaukė.... – nusišypsojau.

- Kas pas mus namie dabar yra? – kvailai suformulavau klausimą, bet Lou suprato.

- Tik Niall ir Harry...

- O kur kiti?

- Na Liam su Danny šiandien galutinai persikraustė į savo butą,o Zayn nakvoja pas Perrie.

- Aaa... Na aišku... Reiks kada nuvažiuot aplankyti Danny su Liam... Damn, kaip pavargau... – tai tarusi griuvau ant lovos.

- Na, manau metas tave paguldyti ! – tai taręs Lou mane užklojo, pabučiavo į kaktą ir gulėjo šalia tol kol užmigau. Tai buvo kažkas tooobulo. Kai atsibudau, buvo 11h ryto. Taip, aš mėgstu pamiegoti. Nusiprausiau ir pažvelgiau į veidrodį. Mėlynė pagaliau išnyko... Pagaliau normaliai atrodau...  Užsimečiau paprastą maikutę ir sportinius šortukus. Pasukau į virtuvę ir sustingau. Čia arbatą gėrė Harry. Jis buvo vienas. Stengiaus vaidinti normalią. Apsimečiau, kad nieko nežinau.

- Labas rytas . – tariau. – Kur Louis ir Niall?

- Sveika... – pasisveikino Hazza. – Jie katik išvažiavo..

- Kur? – paklausiau darydamasi kavą.

- Pas Paul. Kažkokie reikalai dėl žurnalistų... Tu pirmuose puslapiuose...

- Ehh... – tariau ir gurkštelėjau kavos. Harry nenuleido nuo manęs akių, tai nervino.

- Pasikeitei...

- Kąą? – nustebusi paklausiau.

- Na, plaukai... Dabar tu vėl šviesiaplaukė... – tarė Harry vis dar įkyriai spoksodamas.

- Aaa... Taip, vakar su Niall siautėm po miestą... – paaiškinau.

- Ohh... – jis suraukė antakius. Nesupratau, bet nekreipiau dėmesio. – Lis....

- Taip, Harry? – paklausiau. Manau, kad prasideda nemalonioji pokalbio dalis.

- Turiu tau kai ką pasakyti... – man pradėjo greičiau plakti širdis.

- Tai sakyk... – norėjau, kad tai greičiau baigtusi.

- Iš pradžių maniau, kad geriau nutylėti... Bet nebegaliu. Noriu, kad žinotum, nes tai mane plėšo pusiau. Žinau, kad tu su Lou, bet tu man labai patinki...Patinki kaip panelė... Ir aš negaliu susitaikyti su tuom, jog esi Louis'o. Aš jam pavydžiu...- spoksojau į jį kaip debilė. – Kadangi, nenoriu jums trukdyti... Manau man reikia išsikraustyti. Galbūt taip ir man bus lengviau– Mano širdis nusirito į kulnus. Juk apie tai ir kalbėjo Niall.

- K-k-kąąą? Ne Harry.. Tu negali... Aš negaliu... Tau patikti... – tik tiek sugebėjau pasakyti.

- Atleisk Lis, bet aš negaliu sau padėti... Įsižiūrėjau tave nuo pat tos akimirkos, kai pirmą kart pamačiau... Tą dieną, kai tu su Lou sėdėjai balkone. Žinau, kad tai kvaila, todėl nieko nei tau nei Lou nesakiau, maniau, kad susigyvensiu, bet aš negaliu stebėt kaip Louis tave liečia ar bučiuoja... Man kyla pavydas... Žinau, kad Lou mano geriausias draugas, vien dėl to ir noriu išsikraustyt ... Kad netrukdyčiau jam... Na būti su tavimi.. – man pradėjo kauptis ašaros. Nekenčiu jų... Jos parodo kokia pažeidžiama esu...

- Ne Harry ! Nedrįsk ! Supratai?? Nedrįsk dėl manęs kraustytis iš jūsų buto ! Ar tu supranti, kaip tai kvaila? – pratrūkau. Atsistojau nuo kėdės ir pradėjau rėkti dar garsiau. – Jau geriau aš išeisiu ir leisiu jums normaliai gyvent be manęs, bet tu Harry neišsikraustysi !!! – pradėjau bėgti iš virtuvės į savo kambarį. Išgirdau kaip Harry stojasi nuo savo kedės ir puola mane vytis. Prie pat mano kambario durų jis pagavo mane už rankos ir atsuko į save, gana grubiai. Kruptelėjau ir kita ranka nusivaliau išriedėjusias ašaras sau nuo veido prieš pažvelgdama į Harry. Jo žalios akys...