Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 17.

 Tai buvo smulkutė, šviesiaplaukė, mėlynai pilkų akių mergina. Bet ji atrodė tokia jaunutė...

- Sveikutė... Taip tai aš ! – pasisveikinau nustebusi, kai ji mane apsikabino. – Nina, taip?

- Aha... Niall tiek daug man apie tave pasakojo... - tarė ji paleidusi mane.

- Nejaugi? Ir ką jis sakė? Turbūt, kad aš tikra problema jų gyvenime... – nervingai nusijuokiau.

- Ne... Nieko panašaus... Jis sakė, kad tu nuostabi... Ir panašiai... – ji nudelbė akis.

- Na, mes geriausi draugai... Tą patį galėčiau pasakyti apie jį...

- Ah, taip... Jūs bestai... Na užeik, pakalbėsime apie tai mano kambaryje... – ji pakvietė mane užeiti. Namukas buvo kuklus ir nedidelis, tačiau gražus. Užlipome kilimu klotais laiptais. Jos kambarys buvo tipiškas paauglės kambarys. Kalėdinės lemputės, žydros spalvos kambarys, netvarkingai paklota lova, gitara, ir nuotraukos ant sienos. Jauku.

- Nina, nemalonu klausti, bet, kiek tau metų? – paklausiau prisėdusi ant lovos.

- Na, man 19...

- Oh jaunutė dar... – suburbėjau po nosimi. Taip ir maniau.

- O tau kiek, jei ne paslaptis? – paklausė ji prisėdusi šalia. Suraukiau antakius...

- Man 26 ... – tikrai nebebuvau paauglė. Jau senai nebebuvau. Bet tik dabar suvokiau savo amžių... Mano mintis nutraukė Ninos mesta replika.

- Elisabeth, atrodai jaunesnė... Tokio amžiaus moterys jau vaikus gimdo. – staiga man sukilo prisiminimai. Uždėjau delną sau ant pilvo. Nepravirk... kartojau sau mintyse.

- Na.. Louis vyriausias iš grupės... Mums abiems po 26... Visiems kitiems 24... Tik Zayn 25... – nesupratau kam jai tą aiškinu...

- Na taip, Niall vyresnis už mane, bet ar tai problema?

- Tau 19 jam 24... Toks pat skirtumas tarp Liam i Danny... Jiems tai netrukdo.

- Tai va... – tarė ji ir išsišiepė.

- Nina... Dar ne laikas mums taip atvirai kalbėti, bet man Niall labai brangus...

- Ką tu tuom nori pasakyti? – paklausė ji.

- Ar tu tikrai jį myli?

- Taip... Bet neesu įsitikinusi dėl jo jausmų man...

- Kaip tai? – paklausiau.

- Jis mane dažnai pavadina Elisabeth... – nemaloni akimirka.

- Atleisk... – atsiprašiau pati nežinau už ką. Ji tiesiog liūdnai nusišypsojo. – Galiu paklausti?

- Žinoma...

- Ar tu jų fanė?

- Taip... – nudelbiau akis. – Ar tai blogai?

- Ar Paul apie jus žino?

- Na, tarp mūsų dar nieko nėra...

- Kol jūsų nepastebės žurnalistai... – tariau atsiminusi savo ir Lou istoriją.

- Gal nebekalbam šia tema... Gal važiuojam į kavinę?

- Gerai !- sutikau.

- Tuoj grįš mano brolis ir nuveš mus...

- O turi brolį? Mano viso gyvenimo svajonė buvo turėti brolį...

- Turiu... Patikėk, nekokia svajonė... – ji nusijuokė. – O pati vienturtė?

- Ne, turiu metais jaunesnę sesę... – tuo metu pasigirdo skambutis į duris. Nina griebė mane už rankos ir nusitempė į apačią. Tuomet paleido ir atidarė duris. Nuščiuvau.

- Sveikas ! – tarė Nina ir apkabino savo brolį. – Gal gali mane su Elisabeth nuvežti iki kavinės?

- Phil?? – tik tiek sugebėjau pasakyti.

- Sveika Elisabeth ! – jis mane stipriai apkabino.

- Jūs pažįstami? – paklausė Nina, nieko nesuprasdama.

- Taip... Bet čia ilga istorija... – tariau.

- Na, tai važiuojam? – paklausė Phil.

- Lekiam ! - tarė Nina. Likusią dienos dalį praleidome mieste. Phil visą laiką buvo su mumis.

- Kaip Alavana? – paklausiau kai jie jau ruošėsi važiuoti namo.

- Puikiai ... Gaila, kad tu dingai kaip į vandenį... Tavo kvepalai labai paklausūs. Gal grįši pas pus?

- Na, ryt aš išvažiuoju.... – tariau.

- Kur? – paklausė Nina.

- Kada grįši? – pasidomėjo Phil.

- Berniukams turas... nežinau kuriam laikui...

- Niall man nieko nesakė... – nuliūdusi tarė Nina.

- Na, neabejoju, kad tam buvo priežastis...

- Manau, mums metas važiuoti... – tarė Phil. – Tave pasiims?

- Taip... – Damn, Hazza....

- Susirašome... Iki ... – Phil apkabino mane. Nina taip pat.

- Sėkmės ture. – tarė ji. Jie nuvažiavo. Nebežinau ką ir begalvoti... Niall ir Nina? Neįsivaizduoju kas jiems išeis... Telefone surinkau Harrio numerį.