Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 62.

Pažvelgiau į jo ranką. Jis laikė suspaudęs mano telefoną.

- Louis, aš... – pradėjau sakyti.

- Ką?  Elisabeth, kursi dar vieną pasiaiškinimą?

- Taip, aš galiu viską paaiškinti.- atsakiau visiškai ramiai. Žinojau, kad nieko nepridirbau, tad nebuvo ko jaudintis.

- Na, aš tave išklausysiu. - jis įdėmiai pažvelgė į mane.

- Jei skambino Justinas, tai...

- Taip, skambino jis. – Lou vėl mane pertraukė.

- Klausyk, viskas nėra taip, kaip gali pasirodyti...

- Nejaugi? '' Sveika mažyte, lauki savo staigmenos? '' jo pirmi žodžiai. Ką aš galėjau pagalvoti? – Lou pradėjo kelti balso toną pašaipiai cituodamas Justino žodžius.

- Louis ! – surikau. – Tu net neleidi man visko paaiškint ! Pastoviai mane pertrauki...

- Tai paaiškink ! – Louis ant manęs rėkė.

- Tai dėl Niall'o. Tiesiog norėjau jam padaryti staigmeną, pakviesdama Justiną į gimtadienį...

- Tai kaip tada suprast jo klausimą, ar tu lauki savo staigmenos?? – Louis vis dar rėkė.

- Jis rašė, jog kai atvyks, turės man kažkokią staigmeną... Tik tiek.- tikrai nesupratau iš ko reikėjo daryti tokį skandalą.

- Taigi, tu jo mažytė? – Louis kabinėjosi prie visko.

- Nustok ! Net pati nežinau, kodėl jis taip pasakė ! – surikau ir aš. Lou nutilo. – Louis... Tu manimi nepasitiki... – tariau nudelbusi akis.

- O ką man reikėjo galvoti, Lis? Tau paskambina Justinas Bieber'is, vadina tave mažyte ir dar pasako, kad turi tau staigmeną.

- Bet tu net nenori išklausyti mano paaiškinimo, iškarto pyksti ir rėki ant manęs. Kaip galime būti kartu, jei nei trupučio manimi nepasitiki? Nejaugi rimtai manai, kad galėčiau tave apgaudinėti su Justinu?

- Nežinau ką manyti... – Lou švystelėjo telefoną man, aš jį sugavau.

- Tai, kai sužinosi, pasakyk man. – tariau. Louis išėjo iš kambario stipriai trenkdamas durimis. Griuvau ant lovos, veidu į pagalvę. Neverkiau, bet sunkiai tvardžiausi. Iškelta drama dėl visiškai nieko.. Pragulėjusi gal 5 minutes susikaupiau ir atsisėdusi surinkau Justino numerį. Nežinau, ką Louis jam pasakė...

- Klausau? – užsisvajojusi išgirdau Justino balsą.

- Sveikas...

- Elisabeth?

- Taip, čia aš... Atleisk dėl Louis... Ką jis tau prikalbėjo?

- Tai ten buvo Louis? Nežinojau, nes vos tik pasisveikinau, jis numetė ragelį. Ar ko nors pridirbau?

- Nieko rimto, nesijaudink. Tai atvyksi? – paklausiau.

- Taip, bet šiek tiek vėluosiu.

- Gerai, tai susimatysim vakare?

- Taip. Iki.

- Iki. – tariau ir numečiau ragelį. Persirengiau ir pasidažiau. Iš tikrųjų atrodžiau stulbinamai. Kadangi buvau žiauriai nervuota, nuėjau į balkoną parūkyti. Čia nieko nebuvo. Užtraukiau keletą dūmų ir atsipalaidavau. Už pusvalandžio pradeda rinktis svečiai... Puikiu, laiku susipykau su Louis. Apmaudu, jog jis manimi nepasitiki.  Pabaigus cigaretę dar keletą kartų plaukus perbraukiau šukomis ir išėjau iš kambario.  Koridoriuje susitikau su Liam.

- Jau kas nors atvažiavo? – paklausiau.

- Elisabeth, viskas gerai? – paklausė jis susirūpinusiu veidu.

- Nežinau... – nudelbiau akis.

- Klausyk, aš kalbėjau su Lou... Na, jis tikrai nervuotas. Tik norėjau paklausti, kas nutiko...

- Mes apsipykome... Viskas susitvarkys. Tikiuosi...

- Na, jei kas tai sakyk. Einu pakviesiu Danny. Valgiai ir gėrimai jau nešami ant stalų, baseinas ruošiamas. Visi rinksis biškį vėliau.

- Gerai, susimatysim vėliau. – tai tarusi nuėjau į vidinį kiemelį. Erikas kaip tik grįžo.

- Einu padėsiu riedlentę į vietą. – tarė jis visas išsišiepęs. Smagu, kad bent kam nors puiki nuotaika. Tiksliau pasakius ji puiki visiems tik ne man. Čia, vidiniam kieme buvo pilna žmonių. Perrie apie kažką diskutavo su Zayn, prižiūrėtojai nešė valgius ir viską ruošė. Phil fotografavo viską iš eilės. Nebuvo nei Niall su Nina, Lou ar Harry. Įdomu, kur jie visi. Jau norėjau grįžti į vidų, kai mane perverė Harrio žvilgsnis. Su šiuo žmogum šiuo metu mažiausiai noriu kalbėti. Deja, to kaip visad nepavyks išvengti.