Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 9.

Visą naktį galvojau apie tai kas nutiko. Kaip stipriai aš savęs nekenčiau. Užmigau tik paryčiais. Nebežinau ką daryti... * PO SAVAITĖS*

- Na Elisabeth Hardi... – tarė daktaras pagaliau išimdamas lašelinę man iš rankos. – Šiandien tu keliauji namo.

- Pagaliauuu... – netvėriau savame kailyje. Vėl galėsiu pamatyti Louis !  Visą savaitę gydytojai nieko nebeįleido į mano palatą, nes tą vakarą per daug susijaudinau ir sutriko mano širdies veikla.

- Tavo lagaminai sukrauti, nunešiu juos už durų, kad vyrukai galėtų nunešti juos į automobilį, o tu susitvarkyk ir kai būsi pasiruošusi išeik...

- Gerai, ačiū. – tariau ir gydytojas išėjo. Nuėjau į WC ir nusiprausiau. Pagaliau pagaliau pagaliau. Daugiau nieko nebelaukiau. Atidariau palatos duris ir nuėjau į laukiamąjį. Deja čia nieko nebuvo. Nusileidau laiptais žemyn ir išlindau į lauką. Čia stovėjo du furgonėliai su tamsintais stiklais. Buvo pastatyta tvorelė, o už jos daugybė fanių. Vaikinukai stovėjo nugaromis į mane ir fotkinosi su jomis, pasirašinėjo. Aš tiesiog stovėjau ir žiūrėjau. Staiga viena fanė pamatė mane ir sušuko:

- Pažiūrėkit į ją ! Ji kitoje tvorelės pusėje ! – Louis staigiai atsisuko į mane. Aš nusišypsojau.

- Elisabeth !!!-   Jis pradėjo bėgti į mane, o aš į jį. Pašokau ir puoliau jam į glėbį. Iš fanių pusės išgirdau:

- Aww... – nusišypsojau.

- Aš tavęs pasiilgau ... – sušnabždėjo Lou laikydamas mane glėbyje.

- Pagaliau .... – tariau ir įsisiurbiau jam į lūpas. Iškart sučirškėjo visų merginų fotoaparatai. Lou paleido mane.

- Ateikit čia !!!- šaukė fanės. – Elisabeth, Louis !!! – Lou paėmė mane už rankos ir nusivedė prie jų. Jos netgi prašė manęs su jomis nusifotkint ! Dauguma jų buvo labai draugiškos ir mielos. Viena fanė stipriai stipriai mane apkabino ir tarė.

- Tu su Louis labai puiki pora ! – net nustebau išgirdusi šiuos žodžius.

- Aww, ačiū mieloji !

- Na važiuojam ! – išgirdau Paul balsą už mūsų. Ohh aš jo pasiilgau ! Pribėgau ir apkabinau jį. Paul nusijuokė. Tuomet suleido mus visus į mašinas. Louis atsisėdo šalia manęs ir paėmė už rankos.

- Iki !!! – šaukė fanės, kiti vaikinukai joms mojavo. Pagaliau važiuoju namooo !!!

- Pagaliau visos tos maklės baigėsi... – atsiduso Paul.

- Tai jau tikrai... – tariau.

- Na vaikinukai, savaitė atostogų ir tęsiam turą... – Paul įdėmiai pažvelgė į mus.

- Bent jau atostogų turėsim... – tarė Lou. – Bet, Paul, šį kart imu Elisabeth kartu...

- Gerai gerai... – jis neprieštaravo. Išsišiepiau. Tiesą sakant šypsojomės visi. Nežiūrėjau į Niall, o tuo labiau į Harry. Nenorėjau. Man jų gaila. Po 20 minučių jau buvome vietoje. Iššokau iš mašinos, Lou sekė man iš paskos. Paul griebė lagaminus ir visi nuėjome į butą. Nuvilkau lagaminus į savo kambarį ir grįžau į svetainę. Kaip gera matyti laimingus berniukų veidus...

- Ačiū, kad buvote su manimi sunkiausiais momentais... – tariau dėkingai žvelgdama į juos. – Aš jus labai myliu.. Turbūt niekad jums už tai neatsidėkosiu, bet visad palaikysiu jus, kai jums to reikės...

- Na Elisabeth... – tarė Paul. – Nuo šiol tu esi mūsų šeimos dalis...-Negalėjau tramdyti šypsenos, kai mačiau Lilo ant Zayn rankų.

- Mes tave taip pat labai mylime ir džiaugiamės, kad tau jau viskas gerai... – tai taręs Liam apkabino mane per petį. Louis, Harry ir Niall tiesiog žiūrėjo į mane.

- Dėkui ... – dar kart padėkojau. Dar kurį laiką šnekėjomės apie artėjantį turą, bet greit visi nusprendė skirstytis. Paul išvažiavo namo, Zayn pas Perrie, Liam pas Danny. Likome tik aš, Lou, Niall ir Hazza. AWKWARD. Jaučiausi labai nejaukiai.

- Na kaip jautiesi mažut? – paklausė Lou.

- Puikiai ! – tariau.

- Einu pavalgyti ... – tarė Niall ir pasuko virtuvės link. Eh, vargšelis mano geriausias draugas... Reiks am padėti su ta Nina... Harry junginėjo tv kanalus išsidrėbęs ant sofos.

- Jau vėlu... – tariau ir pasukau savo kambario link. Išgirdau, kaip paskui mane seka Lou. Nusišypsojau. PAGALIAU.